Algimantas Mackus

Algimantas Mackus

Algimantas Mackus (1932 m. vasario 11 d. Pagėgiai – 1964 m. gruodžio 28 d. Čikaga) – lietuvių poetas.

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Studijavo Ruzvelto universitete Čikagoje. Nuo 1954 m. dirbo lietuvių radijo programoje „Margučio radijas“. Leidiniuose „Aidai“, „Dirva“, „Draugas“, „Literatūros lankai“, „Margutis“, „Metmenys“ ir kt. paskelbė recenzijų, literatūros ir meno kritikos straipsnių, esė, publicistikos. 1962–1964 m. žurnalo „Margutis“ redaktorius.

„Šviesos“ sambūrio pirmininkas, vėliau „Santara-Šviesa“ valdybos narys, nuo 1958 m. knygų leidimo organizatorius. 1963 m. su kitais suorganizavo knygų leidimo klubą. Po jo tragiškos žūties automobilių katastrofoje šis klubas pavadintas A. Mackaus knygų leidimo fondu.

Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. Debiutavo tradicinės lyrikos rinkiniu „Elegijos“ (1950 m., slapyvardis A. Pagėgis), jame gausu tėvynės ilgesio, tremties skausmo motyvų. Rinkinyje „Jo yra žemė“ (1959 m.) tremtis traktuojama kaip iššūkis Dievo, poetinės kalbos, tiesos supratimui. Rinkiniams „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962 m.), „Chapel B“ (išl. 1965 m.) būdinga nauja tremties ir poezijos traktuotė. Jis tiesiogiai neišsižada Dievo, bet kalba apie nesusitikimą, situaciją, kai Dievas nebedalyvauja žmogaus egzistencijoje. Jo neornamentuotos kalbos stilistika darė didelę įtaką išeivijos poetams. Parašė dramą „Slėptuvė“ (1976 m. išsp. „Aiduose“, „Naujienose“). Išvertė Rytų, B. Pasternako poezijos.