Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Čarlzas Babidžas

Čarlzas Babidžas

Čarlzas Babidžas

Čarlzas Babidžas (angl. Charles Babbage, 1791-1871) – anglų matematikas ir išradėjas. Suprojektavo Skirtumų mašiną, kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu.

Gimė 1791 m. gruodžio 26 d. Walworth’e (Saris) bankininko šeimoje. Jis buvo vienas iš keturių Bendžamino Babidžo ir Elizabetės Teape vaikų. 1810 m. įstojo į Kembridžo Trejybės koledžą. 1814 m. baigė Peterhouse ir 1817 m. gavo MA. Iki mirties gyveno Londone. 1816 m. buvo priimtas į Karališkąją draugiją. 1828–1839 m. užėmė Kembridžo universiteto Lukaso vardo matematikos profesoriaus postą.

Jis yra parašęs 6 veikalus ir apie 90 straipsnių. Jis pasižymėjo kaip išradėjas, matematikas, mokslo sistemos kritikas, politikas ir politinės ekonomikos žinovas. Jis pasiūlė švyturio signalizavimo sistemą, „juodąsias dėžes“, skirtas užrašymui situacijos, buvusios iki traukinio katastrofos, propagavo dešimtainį piniginės sistemos pagrindą ir siūlė panaudoti potvynių energiją.

Č. Babidžo šlovė glaudžiai susijusi su jo kurtais automatiniais skaičiuotuvais. Jis suprojektavo dviejų tipų prietaisus: Skirtumų mašiną ir Analitinę mašiną. Nuo savo pirmtakų jos skyrėsi ne tik dydžiu ir sudėtingumu, bet ir koncepcija. Skirtumų mašina buvo skirta ne pagrindinių aritmetinių veiksmų atlikimui, o baigtinių skirtumų paskaičiavimui. Jie leido nenaudoti daugybos veiksmų sudarant polinomų reikšmių lenteles.

Matematinių lentelių sudarymo automatizavimu jis pradėjo domėtis 1821 m. Jo pagrindinė mintis buvo, kad ne tik būtų skaičiuojama be klaidų, bet ir atspausdinami rezultatai. 1822 m. jis pasiuntė straipsnį Karališkajai astronomijos draugijai ir gavo pradinį finansavimą Skirtumų mašinos kūrimui. Tačiau darbai strigo ir mašina nebuvo baigta. Apie 1840 m. jis užbaigė Analitinės mašinos principų kūrimą. Dar po 7 m. jis grįžo prie Skirtumų mašinos konstrukcijos tobulinimo. Pats Č. Babidžas neužbaigė nė vienos šių mašinų. Dėl nesėkmės priežasties istorikai tebesiginčija. Nurodomos įvairios priežastys: sudėtingas charakteris, nepakankamas progresas ir vyriausybės paramos nutraukimas, nesutarimai su pagrindiniu inžinieriumi J. Klemensu. Tačiau dažniausiai, kaip priežastis, minima Viktorijos laikų technologijos netobulumas. Bet juk 1834 m. du švedų broliai Georg’as ir Edward’as Scheutz’ai nedidelį Skirtumų mašinos modelį.

Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Anglų išradėjas Čarlzas Babidžas sukūrė universalios klavišinės skaičiavimo mašinos principus visu šimtmečiu anksčiau už didelių šiuolaikinių elektroninių skaičiavimo mašinų sukūrimą. Jo sukurta mašina, kurią jis pavadino “analitiniu varikliu”, galėjo atlikti viską, ką gali šiuolaikinės skaičiavimo mašinos (nors ne taip greitai, nes analitinis variklis buvo ne elektrinis). Deja, dėl silpno devyniolikto amžiaus technologijos išsivystymo, Babagas nesugebėjo užbaigti analitinio variklio konstravimo, nepaisant daug sugaišto laiko ir išleistų pinigų.

Po išradėjo mirties jo genialios idėjos buvo beveik užmirštos. Tačiau 1937 m. Babidžo raštai atkreipė Harvardo universitetą baigusio Hovardo H. Aikeno dėmesį. Aikeną, kuris pats bandė sukurti skaičiavimo mašiną, Babidžo idėjos sudomino. Bendradarbiaudamas su IBM, Aikenas sugebėjo sukonstruoti “Mark I”, pirmąjį universalų kompiuterį. 1946 m., praėjus dvejiems metams po to, kai “Mark I” pradėjo veikti, kita inžinierių ir išradėjų grupė užbaigė ENIAC, pirmąją elektroninę skaičiavimo mašiną. Nuo tol pažanga kompiuterio technologijoje vyko greitai. Kadangi skaičiavimo mašinos jau daro tokią didelę įtaką pasauliui ir greičiausiai darys dar didesnę ateityje, buvo kilusi pagunda įtraukti Čarlzą Babidžą į pagrindinį šąrašą. Tačiau rūpestingai apsvarstę padarėm išvadą, jog Babidžo įnašas į kompiuterių mokslą nebuvo svarbiausias. Babidžo pimtakai — B. Paskalis, G. Leibnicas ir M. Džekvardas ir kiti — padarė atradimus, kurie savo svarba prilygo Babidžo nuopelnams. Prancūzų mokslininkas, matematikas ir filosofas Paskalis 1642 m. išrado mechaninę sudėties mašiną. 1671 m. filosofas ir matematikas Leibnicas sukūrė mašiną, kuri galėjo sudėti, atimti, dauginti ir dalyti. Be to, Leibnicas pirmasis iškėlė binarinės sistemos svarbą, sistemos, kuri intensyviai naudojama šiuolaikinėse skaičiavimo mašinose. Prancūzas Džekvardas devyniolikto amžiaus pradžioje išrado prietaisą, kuris su komposteriu pramuštoms kortelėms kontroliavo skaičiavimo mašinos darbą. Šis labai sėkmingas atradimas padarė didelę įtaką Babidžo mąstymui. Taigi pagrindiniai šiuolaikinio kompiuterio tobulinimo nuopelnai turi būti padalyti keliems žmonėms. Nors daug prisidėjo visi čia minėti žmonės, nė vienas iš jų nėra žymiai pranašesnis už kitus. Todėl nei Babidžas, nei kuris nors kitas neatrodė vertas, kad būtų įtrauktas į pagrindinį 100 įtakingiausių žmonių sąrašą.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>