Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Gediminas

Gediminas

Gediminas

Gediminas (~1275-1341) – pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos. ~1295-1316 m. – LDK submonarchas (ar bent jau Žemaičių kunigaikštis), 1316–1341 m. – LDK.

Lietuvos metraščių legendinėje dalyje ir visoje ikimokslinėje LDK istoriografijoje Gediminas pristatomas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio sūnus. Nuo XIX a. pabaigos istoriografijoje ilgai vyravo vienu Rygos miesto tarybos Gediminui rašytu laišku (jame Vytenis įvardytas kaip Gedimino „brolis ir pirmtakas“) grįsta nuomonė, kad Gediminas buvęs Vytenio brolis ir Butvydo sūnus (plg., pats Gediminas savo laiškuose Vytenį mini vien kaip savo „pirmtaką“).

XX a. pab. keletas istorikų, besiremiančių XIV a. pab. rusų poemoje Zadonščina („Uždonė“) fiksuotu dviejų Algirdo sūnų liudijimu apie jų kilmę iš Gedimino tėvo ar uošvio „Skolomendo“ bei atsižvelgiančių į tai, kad žodis „brolis“ viduramžių Lietuvoje turėjo platesnę reikšmę nei mūsų laikais, ėmėsi populiarinti alternatyvią Gedimino kilmės versiją. Anot jos, šis lietuvių karvedys ir valdovas buvo kunigaikščio Komanto (Skomanto) sūnus arba žentas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po Vytenio mirties (galimas daiktas, po 1315 ar 1316 m. įvykusio dinastinio perversmo). Iki tol, kaip LDK submonarchas, valdė Trakų kunigaikštystę (nuo XIII a. pabaigos jis greičiausiai rezidavo jo paties iniciatyva sumūrytoje Trakų pilyje); XIV a. pradžioje išgarsėjo kaip gabus karvedys (XIII ir XIV a. sandūroje Gedimino vadovaujama lietuvių kariuomenė ne kartą atrėmė Vokiečių ordino bandymus įsitvirtinti Žemaitijoje). Tačiau Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio, valdymo laikotarpis nepasižymi didesnėmis karinėmis lietuvių pergalėmis, išskyrus gal tik Medininkų mūšį (1320 m.).

LDK užsienio politiką Gediminas vykdė atremdamas kryžininkų agresiją ir, daugiausia diplomatinėmis priemonėmis, varžydamasis su Aukso orda bei tuometine jos sąjungininke – XIV a. I pusėje nedideles rusų kunigaikštystes pradėjusia vienyti Maskvos DK.

LDK sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Jam valdant prie LDK buvo prijungti Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), į vasalinę priklausomybę pateko Pskovas (~1320 m.), Černigovas (~1323 m.), Severėnų Naugardas (~1323 m.), Smolenskas (~1325 m.), Kijevas (iki 1330 m.), Perejaslavlis (iki 1330 m.). LDK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu.

~1325 m. kautynėse prie Irpenės upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, Briansko ir kt. Kijevo sąjungininkų kariuomenę, sau pavaldžiu Kijevo kunigaikščiu Gediminas paskyrė lietuvį Mintautą Fiodorą ar Algimantą Fiodorą (dauguma istorikų jį laiko Gedimino giminaičiu). Kita vertus, visą Fiodoro valdymo Kijeve laikotarpį (1325(?)-1363 m.) ir net kurį laiką po Kijevo kunigaikštystės prijungimo prie LDK (bent 1363–1374 m.) Kijevo-Perejaslavlio žemė (kaip ir visas Černigovo-Severėnų kraštas bei Podolė) mokėjo „tradicinę“ duoklę Aukso ordai.

1322 m. Gedimino valdoma LDK sudarė karinę sąjungą su Mazovija, o 1325 m. – ir su Lenkija (tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero). Abi šios karinės sąjungos buvo nukreiptos prieš Vokiečių ordiną.

Gediminas yra bene pirmasis Lietuvos valdovas, suformulavęs plačią LDK europietinimo programą. Siekdamas ją įgyvendinti, 1323–1324 ir 1341 m. jis nesėkmingai mėgino apsikrikštyti. Kryžiuočiai visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti Lietuvai apsikrikštyti savarankiškai. Pirmojo savo bandymo apsikrikštyti metu Gediminas pasiekė tik tiek, kad 1324 m. iš Rygos į Vilnių atvykę popiežius legatų (pasiuntinių) atstovai tų metų pab. patvirtino 4 metų paliaubas tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino. Netrukus po to Gediminas sudarė sąjungą su Lenkija (kaip viena jos išdavų paminėtinas 1326 m. įvykęs sėkmingas jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygis į Brandenburgo valstybę) ir bandė suartėti su Vengrija.

Bene kritiškiausiu Lietuvai XIV a. pirmos pusės tarpsniu, t. y. po kryžiuočių 1329 m. žygio į Žemaitiją ir 1337–1338 m. lietuvių prie Nemuno žemupio patirtų pralaimėjimų, Gediminas nutarė dar kartą mėginti apsikrikštyti ir šia intencija užmezgė ryšius su Čekijos pranciškonais. 1341 m. į Lietuvą krikštyti Gedimino ir jo pavaldinių buvo atvykę čekų misionieriai, tačiau tų metų paskutinę savaitę Gediminas buvo nužudytas (įmanoma, nunuodytas). Šio nužudymo iniciatoriais galėjo būti tiek Vokiečių ordino vadovybė, tiek senosios tautinės lietuvių religijos šalininkai, tiek LDK stačiatikiai. Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad apie sąmokslą nužudyti Gediminą žinojo, bet jokių veiksmų prieš sąmokslininkus nesiėmė jo sūnus Jaunutis – būtent jis, tuoj po tėvo mirties, tapo naujuoju LDK kunigaikščiu.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>