Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Georgijus Gamovas

Georgijus Gamovas

Georgijus Gamovas

Georgijus Antonovičius Gamovas (rus. Георгий Антонович Гамов; 1904 m. kovo 4 d. – 1968 m. rugpjūčio 19 d.) – Rusijos fizikas, teoretikas ir kosmologas.

Per savo vėlyvąją karjerą Gamovas daugiau skyrė dėmesio mokymui ir tapo plačiai žinomu dėl savo populiarių knygų „Vienas, du, trys…begalybė“ (angl. One Two Three…Infinity) ir „P. Tompkinsas“ (angl. Mr Tompkins) serijų (1939–1967 m.). Viena iš pastarųjų buvo parašyta kartu su lietuvių kilmės biologu ir biochemiku Martynu Yču.

Gamovas gimė Odesos mieste, Rusijos imperijoje (dabar Ukraina). Jo tėvas mokė rusų kalbos ir literatūros aukštojoje mokykloje, o jo motina mokė geografijos ir istorijos mergaičių mokykloje. Gamovas, neskaitant rusų, išmoko šiek tiek prancūzų kalbos iš savo mamos ir vokiečių kalbos iš privataus mokytojo. Gamovas nesimokė anglų iki savo koledžo metų. Daugiausia jo straipsnių buvo vokiečių ir rusų kalbomis, bet vėliau jis pradėjo rašyti anglų kalba.

Jis studijavo Novorosijske Odesos universitete (1922-23) ir Leningrado universitete (1923–1929). Po Aleksandro Frydmano mirties Gamovas turėjo išsirinkti kitą savo disertacijos vadovą. Universitete Gamovas susidraugavo su trimis teorinės fizikos studentais Levu Landau, Dmitrijumi Ivanenko ir Matvėjumi Bronšteinu. Jie suformavo grupę, dar žinoma kaip trys muškietininkai, kurie susitikdavo aptarti ir analizuoti kvantinės mechanikos naujų straipsnių.

Prieš diplomo įteikimą Gamovas dirbo su kvantine teorija Getingene, kur jo tyrimas su atomo branduoliu davė jam pagrindą daktaro laipsniui gauti.

1931 m. Gamovas buvo išrinktas SSRS mokslų akademijos nariu, jis tapo vienu iš jauniausiu nariu šioje organizacijoje. Tais pačiais metais vedė Liubovę Vochmincevą, fizikę, kuri dirbo inžiniere optikos gamykloje.

Po to, kai 1953 m. Fransis Krikas ir Džemsas D. Vatsonas atrado DNR struktūrą, Gamovas bandė išspręsti problemą kaip 4 skirtingos bazės (adeninas, citozinas, timinas ir guaninas), kurios yra susijungusios DNR grandinėje kontroliuoja baltymų sintezę iš aminorūgščių.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>