Gulielmas Markonis (it. Guglielmo Marconi, 1874 m. balandžio 25 d. Bolonija, Italija – 1937 m. liepos 20 d. Roma, Italija) – italų fizikas, labiausiai žinomas kaip radijo išradėjas. 1909 m. gavo Nobelio fizikos premiją.
Gulielmas Markonis gimė 1874 metais Bolonijoje, Italijoje. Jo šeima buvo pasiturinti, ir jį mokė privatūs mokytojai. 1894 m. dvidešimtmetis Markonis perskaitė maždaug prieš kelerius metus atliktus Henriko Herco eksperimentus, kurie įrodė, jog egzistuoja nematomos elektromagnetinės bangos, judančios ore šviesos greičiu.
Markonis užsidegė idėja, kad šias bangas galima panaudoti be laidų siunčiant signalus dideliais atstumais. Tai galėjo atverti daug komunikacijos galimybių, kurios telegrafo pagalba buvo neįmanomos. Pavyzdžiui, tokiu būdu galima siųsti žinias laivams jūroje.
Iki 1895 m., tik per vienerius metus, Markoniui pavyko sukonstruoti aparatą. 1896 m. jis pademonstravo prietaisą Anglijoje ir gavo savo pirmąjį patentą. Greitai Markonis įkūrė kompaniją, ir pirmosios “markonigramos” buvo išsiųstos 1898 m. Kitais metais jis sugebėjo be laidų išsiųsti žinias per Lamanšą. Nors svarbiausią patentą Markonis gavo 1900 m., jis ir toliau darė bei patentavo daugybę savo išradimo patobulinimų. 1901 m. jam pavyko nusiųsti radijo žinią per Atlanto vandenyną, iš Anglijos į Niūfaundlendą.
Naujojo išradimo svarba dramatiškai atsiskleidė 1909 m., kai po susidūrimo jūroje pradėjo skęsti garlaivis “Respublika”. Radijo žinios sukvietė pagalbą, ir buvo išgelbėti beveik visi žmonės, išskyrus šešis. Tais pačiais metais Markonis už šį išradimą gavo Nobelio premiją. Kitais metais jam pavyko perduoti radijo žinias iš Airijos į Argentiną. Atstumas tarp šių šalių daugiau kaip šeši tūkstančiai mylių. Beje, visos šios žinios buvo išsiųstos Morzės abėcėlės, taškų ir brūkšnių sistemos, pagalba. Buvo žinoma, jog balsą gali perduoti ir radijas, bet tai įvyko tik 1906 m. Komercinės radijo laidos prasidėjo dar vėliau — 1920 m., tačiau po to jų populiarumas greitai išaugo.
Išradimas, į kurį užpatentuotos teisės buvo tokios vertingos, žinoma, stimuliavo juridinius ginčus. Tačiau, teismams pripažinus aiškų Markonio prioritetą, po 1914 m. jie nurimo. Savo gyvenimo pabaigoje Markonis vykdė svarbius trumpųjų ir mikrobangų tyrinėjimus. Jis mirė 1937 metais Romoje.
38 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Kadangi Markonis yra garsus tik kaip išradėjas, aišku, kad jo įtaka proporcinga radijo bei su juo susijusių dalykų svarbai. (Markonis neišrado televizijos, tačiau radijas buvo labai svarbus televizijos pirmtakas, taigi Markonis prisidėjo ir prie televizijos išradimo.) Bevielė komunikacija šiuolaikiniam pasauliui neabejotinai labai svarbi. Ji naudojama žinioms perduoti, pramogoms, kariniams tikslams, moksliniams tyrinėjimams, policijos darbe ir kitais atvejais. Nors kartais gali pasitarnauti ir telegrafas (išrastas daugiau kaip puse šimto metų anksčiau), dažniausiai radijas nepakeičiamas. Jis gali pasiekti automobilius, laivus jūroje, skrendančius lėktuvus ir net kosmines raketas. Jis aiškiai svarbesnis išradimas už telefoną, nes telefonu perduotą žinią galima perduoti ir radiju, o radijo žinios gali būti siunčiamos į tokias vietas, kurių telefonas pasiekti negali.
Markonis užima aukštesnę padėtį šiame sąraše už A. G. Belą paprasčiausiai todėl, kad bevielė komunikacija — svarbesnis išradimas už telefoną. Kadangi radijas ir televizija yra tik maža M. Faradėjaus ir Dž. K. Maksvelo teorijų pritaikymo dalis, atrodo, teisinga, jog Markonis užima gerokai žemesnę padėtį už tuos du žmones. Taip pat, atrodo, aišku, kad tik saujelė svarbiausių politinių figūrų padarė pasauliui didesnę įtaką nei Markonis, ir todėl jis užima gana aukštą vietą šiame sąraše.
Leave a Reply