Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Martynas Mažvydas

Martynas Mažvydas Vaitkūnas

Martynas Mažvydas Vaitkūnas

Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1520 m. – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ autorius.

Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Pasak Z. Zinkevičiaus, M. Mažvydo raštų dialektologinės analizės duomenimis, M. Mažvydas gimė netoli Kauno. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m. miestelėno šeimoje, tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto (1525–1568 m.) dvare“ (1953 m.) rašoma, kad M. Mažvydas į Karaliaučių atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“. Bet savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.

Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas bajorų luomui. Jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas tam luomui tikrai priklausė. Todėl, Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo bajorų kilmės motina, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už nebajoro Vaitiekaus Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti žemės ūkio darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje. Suprantama, tokia prielaida – dar ne įrodymas.

M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats M. Mažvydas.

„Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“ – 1547 m. Tai pirmoji lietuviška knyga.

Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Ją sudaro lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“, lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.

Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.

Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus, kitas – Lenkijoje, Torunės universitete.

  • „Giesmė Š. Ambroziejaus bei Š. Augustina, kurią vadino Te Deum laudamus“ – 1549 m.,
  • „Forma chrikštima“ – 1559 m.

Kitos knygos publikuotos jau po M. Mažvydo mirties:

  • „Giesmės krikščioniškos“, d. I – 1566 m.,
  • „Giesmės krikščioniškos“, d. II – 1570 m.

Jas spaudai parengė M. Mažvydo darbo tęsėjas Baltramiejus Vilentas. Jo vietą Karaliaučiaus lietuvių parapijoje užėmęs klebonas Jonas Bretkūnas paskelbė paskutinį M. Mažvydo darbą – knygelę: „Parafrazis“ – tai maldos „Tėve mūsų“ aiškinimas. Ji išleista kartu su trimis paties J. Bretkūno darbais 1589 m.

1546 m. Atvykęs į Karaliaučių, M. Mažvydas buvo iš karto priimtas į Karaliaučiaus universitetą. Baigęs universitetą, M. Mažvydas laišku kreipėsi į Prūsijos kunigaikštį Albrechtą, prašydamas skirti jį klebonu į vieną iš lietuviškų parapijų ir 1549 m. buvo paskirtas Ragainės klebonu, o po penkerių metų tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Be lietuvių kalbos, mokėdamas dar lenkų, lotynų, greičiausiai ir kanceliarinę slavų kalbą, pramokęs vokiškai, gavo papildomo darbo pas apskrities viršininką, kuriam versdavo įvairius dokumentus.

Nemaža laiko Ragainėje M. Mažvydas skyrė literatūriniam darbui. Apie materialines ir moralines M. Mažvydo gyvenimo Ragainėje peripetijas ir problemas sužinome iš jo laiškų, kurių yra išlikę trylika. M. Mažvydas laiškuose išsakydavo savo globėjui kunigaikščiui Albrechtui bėdas, o šis visokeriopai jį rėmė. Ragainėje M. Mažvydas sukūrė šeimą – vedė dideliame skurde atsidūrusios našlaičių šeimos vyriausiąją dukterį Benigną, kartu prisiimdamas globoti ir jos jaunesniuosius brolius ir seseris (naujai skiriamas liuteronų kunigas, jeigu būdavo dar nevedęs, turėdavo vesti savo mirusio pirmtako našlę arba bent dukterį, kad aprūpintų likusią be maitintojo šeimą).

Martynas Mažvydas išvertė nemažai introitų (įžanginių priegiesmių) į lietuvių kalbą, kuriuos jis paskelbė knygoje: „Gesmes Chriksczoniskas“ (1566, 1570 m.), parengė maldyną „Parafrazės“ (1589 m.).



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>