Hera – senovės graikų santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Pavydi ir kerštinga.
Helijas – senovės graikų saulės dievas, šviesos ir gyvybės šaltinis.
Hefaistas – senovės graikų ugnies ir kalvystės dievas, amatininkystės globėjas. Dzeuso ir Heros sūnus, bjaurus, šlubas. Jo žmona – meilės ir grožio deivė Afroditė.
Hadas:
1) Senovės graikų dievas – mirusiųjų pasaulio valdovas;
2) Senovės graikų mitinis mirusiųjų pasaulis.
Gralis – legendinė taurė, iš kurios Jėzus Kristus gėręs per paskutinę vakarienę.
Gorgonos – senovės graikų mitinės pabaisos. Grėsmės ir baisumo simbolis. Pasak Heziodo, jų buvo trys seserys: nemirtingos Stena ir Eurialė bei mirtinga Medūza. Nuo jų žvilgsnių žmonės suakmenėdavo. Medūzą nugalėjęs Persėjas. Kai jis nukirtęs jai galvą, iš kaklo iššokęs sparnuotas žirgas Pegasas.
Golgota (hebr. gulgolet – kaukolė) – kalva netoli Jeruzalės, ant kurios būdavo vykdomos mirties bausmės ir kur, pasak Naujojo Testamento, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.
Giesmių Giesmė (hebr. Šir–ha–širim) – viena Senojo Testamento poetinių knygų, kurioje apdainuojama žydų karaliaus Saliamono ir piemenaitės Sulamitos meilė.