Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Stivas Džobsas

Stivas Džobsas

Stivas Džobsas

Stivenas Polas „Stivas“ Džobsas (Steven Paul „Steve“ Jobs, 1955 m. vasario 24 d. – 2011 m. spalio 5 d.) buvo JAV verslo magnatas ir išradėjas. Jis buvo vienas „Apple“ kompanijos įkūrėjų, vadovas ir direktorių tarybos narys. S. Džobsas taip pat įkūrė įmonę „Pixar“ ir jai vadovavo. 2006 m., susijungus „The Walt Disney Company“ ir „Pixar“, S. Džobsas tapo „Disney“ kompanijos vadovų tarybos nariu.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje S. Džobsas, kartu su „Apple“ įkūrėjais Stivu Vozniaku, Maiku Markula ir kitais, sukūrė vieną pirmųjų plačiai naudojamų asmeninių kompiuterių. 1986 m. S. Džobsas nusipirko kompaniją „Lucasfilm“, kuri vėliau persivadino į „Pixar“. Jis buvo vienas „Žaislų istorijos“ (1995 m. animacinis filmas) kūrėjų. Džobsui priklausė 50,1 % „Pixar“ akcijų iki kompanijos susijungimo su „The Walt Disney Company“ įvykusio 2006-aisiais. S. Džobsas grįžo į savo įkurtą „Apple“ kompaniją 1996 m., kai „Apple“ nusipirko kompaniją „NeXT“. Neilgai trukus S. Džobsas tapo „Apple“ generaliniu direktoriumi ir buvo vienas iš „iPod“, „iPhone“ bei „iPad“ kūrėjų. Nuo 2003 m. jis kovojo su vėžiu, tačiau galiausiai 2011 m. rugpjūtį paliko „Apple“ vadovo postą.

2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku, S. Džobsas mirė savo namuose Kalifornijoje, Palo Alto mieste. Jo mirties priežastis – vėžys.

Džobsas gimė San Franciske ir buvo įvaikintas Polo ir Klaros Džobsų, kurie gyveno Mauntn Vju, Kalifornijoje. Džobsai vėliau įsidukrino dukrą vardu Pati. Džobso biologinis tėvas – Abdulfattah John Jandali, musulmonas kilęs iš Sirijos ir emigravęs į JAV bei vėliau tapęs politikos mokslų profesoriumi Nevados universitete. Šiuo metu jis yra „Boomtown“ viešbučio kazino, esančio Nevadoje, viceprezidentas. Stivo motina – Džoana Schieble (dabartinė pavardė Simpson), baigė mokslus Amerikoje ir turi vokiško bei šveicariško kraujo. Šiuo metu Džoana yra susituokusi ir užaugino S. Džobso biologinę seserį Moną Simpson, kuri yra rašytoja. Stivas ir Mona pirmą kartą susitiko 1986 m. ir nuo to laiko palaikė šiltus santykius, S. Džobsas dažnai atvykdavo aplankyti sesers į Manheteną. Stivas iš Simpson pasakojimų daugiau sužinojo apie savo tikruosius tėvus ir pakvietė savo motiną į kelis renginius. S. Džobso tėvas tvirtina, kad nenorėjo berniuko atiduoti įvaikinimui, tačiau Simpson tėvai nepritarė jos santuokai su Sirijos piliečiu. Jo bandymai susisiekti su sūnumi buvo bevaisiai, S. Džobsas taip pat nemėgino susisiekti su tėvu. Jandali davė interviu dienraščiui „The Sun“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kai S. Džobsas atsistatydino iš „Apple“ vadovo pareigų. Jis taip pat nusiuntė savo medicininę informaciją daktarams kai Stivui buvo diagnozuotas kasos vėžys.

S. Džobsas mokėsi Kupertino vidurinėje ir Homestedo aukštojoje mokykloje Kupertino mieste Kalifornijoje. Jis dažnai vaikščiodavo į paskaitas „Hewlett-Packard“ kompanijoje Palo Alto mieste ir kartu su Stivu Vozniaku buvo pasamdyti dirbti kompanijai per vasarą. Baigęs aukštąją mokyklą 1972 m., S. Džobsas įstojo į Rydo koledžą Portlende. Nors ir buvo išmestas iš koledžo jau po pirmojo semestro, jis toliau lankė paskaitas Ryde miegodamas pas savo draugus ant grindų, priduodamas koka kolos butelius ir už gautus pinigus pirkdamas maistą, bei gaudamas nemokamą maitinimą kartą per savaitę Harė Krišna šventykloje.

1974 m. rudenį S. Džobsas grįžo į Kaliforniją ir pradėjo lankytis „Homebrew“ kompiuterių klube kartu su S. Vozniaku. S. Džobsas įsidarbino techniku kompiuterinius žaidimus kuriančioje bendrovėje „Atari“. Tuo metu jis turėjo tikslą susitaupyti pinigų dvasinei kelionei į Indiją.

S. Džobsas kartu su savo koledžo laikų draugu (vėliau ir pirmuoju „Apple“ darbuotojų) Danieliu Kotke (Daniel Kottke) nukeliavo į Indiją aplankyti hinduistų mokytojo Neem Karoli Baba. Stivas namo grįžo plikai nusiskutęs galvą, apsirengęs tradiciniais indų drabužiais ir pareiškė, kad jis atsivertė į budizmą. Grįžęs S. Džobsas išbandė įvairius narkotikus, o LSD vartojimą pavadino „vienu iš dviejų ar trijų svarbiausių nuveiktų dalykų jo gyvenime“. Vėliau Stivas pareiškė, jog jo artimųjų mąstysena skyrėsi nuo jo ir jie negalėdavo suprasti Džobso atliekamų veiksmų.

S. Džobsas grįžo į savo ankstesnįjį darbą „Atari“ kompanijoje ir gavo užduotį pagaminti spausdintą schemą žaidimui „Breakout“. Remiantis „Atari“ įkūrėjo Nolano Bušnelio pasakojimu, „Atari“ S. Džobsui pasiūlė po 100 JAV dolerių už kiekvieną mikroprocesorių, išimtą iš prietaiso. Kadangi Stivas mažai žinojo apie spausdintas schemas, jis susitarė su S. Vozniaku, kad jei šiam pavyks įvykdyti užduotį, jie užmokestį pasidalins per pusę. „Atari“ nuostabai, S. Vozniakas sugebėjo išimti 50 mikroprocesorių. Pasak S. Vozniako, S.Džobsas jam pasakė, kad „Atari“ jiems davė tik 700 JAV dolerių (vietoje 5000 JAV dolerių), tad S. Vozniakui priklausė tik 350 JAV dolerių.

1976 metais Stivas Džobsas, Stivas Vozniakas, Ronaldas Veinas (Ronald Wayne) ir išėjęs į pensiją „Intel“ inžinierius Maikas Markula jaunesnysis (A.C. „Mike“ Markkula Jr.) įkūrė „Apple Inc.“. Vozniakas tuomet buvo ir elektronikos programišius (angl. hacker). Džobsas ir Vozniakas jau buvo pažįstami kelis metus. Juos 1971 metais supažindino bendras draugas Bilas Fernandesas (Bill Fernandez). Tuomet Džobsui buvo 16, o Vozniakui – 21 metai. Džobsas sugebėjo sudominti Vozniaką kompiuterių surinkimu ir pardavimu. Kai „Apple“ plėtėsi, kompanija pradėjo ieškoti patyrusio vadovo, sugebančio susitvarkyti su kompanijos augimu.

1978 m. „Apple“ kaip savo naująjį vadovą pasamdė Maiką Skotą (Mike Scott) iš „National Semiconductor“ kompanijos. Skoto vadovavimo laikotarpis „Apple“ buvo labai reikšminga. 1983 m. Stivas Džobsas į vadovo vietą pisiviliojo Džoną Skalį (John Sculley) klausdamas jo: „Ar nori visą gyvenimą pardavinėti saldintą vandenį, ar nori pereiti pas mane ir pakeisti pasaulį?“. Kitais metais „Apple“ sukūrė Supertaurės (Super Bowl) reklamą pavadinimu „1984“. „Apple“ akcininkų suvažiavime 1984 m. sausio 24 d. Stivas Džobsas entuziazmu trykštančiai publikai pristatė Macintosh kompiuterį. Macintosh tapo pirmuoju komerciškai sėkmingu mažu kompiuteriu, turinčiu grafinę naudotojo sąsają (angl. Graphical User Interface). Mac kompiuterio vystymą perėmė Džefas Raskinas (Jef Raskin), o vėliau ir pats Džobsas.

Nors Džobsas buvo įtikinantis ir charizmatiškas „Apple“ direktorius, kai kurie tuometinių laikų „Apple“ „“darbuotojai jį apibūdina kaip nepastovų ir temperamentingą vadovą. Pardavimų kritimas 1984 metų pabaigoje pablogino Džobso ir Skalio santykius. 1985 m. gegužės mėnesį, motyvuodamas pablogėjusia situacija kompanijoje, Skalis atleido Džobsą iš kompanijos. Vėliau Džobsas teigė: „Sunkumas būnant sėkmingu žmogumi buvo pakeistas lengvumu būnant pradedančiuoju, neužtikrintu žmogumi. Tai man leido įžengti į vieną kūrybiškiausių laikotarpių mano gyvenime“.

Palikęs „Apple“, Džobsas 1985 m. už 7 milijonus dolerių įkūrė kompaniją „NeXT“. Po metų Džobsas nebeturėjo nei pinigų, nei naujų idėjų. Galiausiai jis patraukė milijardieriaus Roso Peroto dėmesį. Jis nusprendė investuoti į Džobso kompaniją. „NeXT“ darbo stotys (angl. workstations) buvo pradėtos pardavinėti 1990 m. ir kainavo $9 999. Kaip ir „Apple Lisa“ kompiuteris, „NeXT“ darbo stotis buvo technologiškai pažengęs produktas, tačiau buvo kritikuojamas dėl kainos, nes švietimo sektorius jų negalėjo įpirkti, o būtent šiam sektoriui produktas buvo skirtas. „NeXT“ darbo stotis buvo žinoma dėl savo techninių galimybių, kurių svarbiausia buvo objektinio programavimo (angl. object-oriented) sistema. Džobsas „NeXT“ produktus skyrė finansinei, mokslinei ir akademinei bendruomenei, pabrėždamas „NeXT“ inovatyvumą bei eksperimentavimą su tokiomis naujomis technologijomis kaip „Mach“ branduolys (angl. kernel).

Atnaujinta antros kartos NeXTcube darbo stotis taipogi buvo išleista 1990 m. Džobsas ją apibūdino kaip „visuomeninį“ kompiuterį galintį pakeisti asmeninį kompiuterį. Su inovatyvia NeXTMail elektroninių laiškų sistema, NeXTcube galėjo pirmą kartą naudoti garsines, vaizdines ir grafines funkcijas elektroniniame laiške. Džobsas vadovavo „NeXT“ kompanijai apsėstas estetinės tobulybės. Tai „NeXT“ sudavė stiprų smūgį. 1993 m., pardavusi tik 50 000 prietaisų, kompanija nusprendė gaminti tik programinę įrangą ir sukūrė NeXTSTEP/Intel operacinę sistemą. Kompaniją 1994 m. uždirbo $1,03 milijono. 1996 m. „NeXT Software, Inc.“ sukūrė WebObjects internetinę sistemą (angl. Web application framework), padėjusią toliau plėtoti internetines programas. Kai 1997 metais „Apple“ įsigijo „NeXT“, WebObjects buvo naudojamas kuriant „Apple“ ir „iTunes“ parduotuves bei „MobileMe“ paslaugas.

1986 m. Džobsas nusipirko „The Graphics Group“ (vėliau pervadintą į „Pixar“) iš „Lucasfilm“ kompiuterinės grafikos padalinio už $10 milijonų, kurių $5 milijonai buvo skirti įmonės kapitalui.

Naujosios kompanijos pradinė būstinė buvo Lucasfilm Kerner studija San Rafaelyje, Kalifornijoje, tačiau vėliau ji persikėlė į Emervilį. Pagal pradinį sumanymą kompanija turėjo būti aukštos kokybės grafinės įrangos tiekėja. Tačiau po daug nepelningų metų pardavinėjant Pixar Image kompiuterį, „Pixar“ pasirašė sutartį su „Disney“. Pagal sutartį Pixar turėjo kurti animacinius filmus, kuriuos finansuotų ir platintų „Disney“.

Pirmasis dviejų kompanijų filmas buvo 1995 m. sukurta „Žaislų istorija“. Šis filmas jiems atnešė šlovę ir kritikų pripažinimą. Per kitus 15 metų kai „Pixar“ vadovavo Džonas Laseteris (John Lasseter), „Disney“ ir „Pixar“ sukūrė nemažai animacinių filmų atnešusių didelį pelną: „Iš vabalų gyvenimo“ (1998); „Žaislų istorija 2“ (1999); „Monstrų biuras“ (2001); „Žuviukas Nemo“ (2003); „Nerealieji“ (2004); „Ratai“ (2006); „La Troškinys“ (2007); „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (2008); „Aukštyn“ (2009); „Žaislų istorija 3“ (2010). „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, „La Troškinys“, „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“, „Aukštyn“ ir „Žaislų istorija 3“ kiekvienas gavo Oskarą kaip geriausias animacinis filmas, tačiau ši apdovanojimų kategorija buvo įsteigta tik 2001 metais.

2003–2004 m., baiginėjantis „Pixar“ ir „Disney“ kontraktui, Džobsas ir „Disney“ vadovas Maiklas Eisneris (Michael Eisner) bandė susitarti dėl partnerystės pratęsimo, tačiau deryboms nepavykus 2004 metų pradžioje Džobsas paskelbė, jog „Pixar“ ieškos naujo partnerio, kadangi sutartis su „Disney“ baigėsi.

2005 m. spalį Eisnerį „Disney“ vadovo vietoje pakeitė Bobas Igeris (Bob Iger). Igeris greitai atnaujino derybas su Džobsu ir „Pixar“. 2006 m. sausio 24 d. Igeris ir Džobsas paskelbė, kad „Disney“ sutiko nusipirkti „Pixar“ už $7,4 milijardo. Kai „Pixar“ buvo nupirktas, Džobsas tapo daugiausiai „Disney“ akcijų valdančiu žmogumi visoje kompanijoje (jam priklausė maždaug 7 % „Disney“ akcijų). Jis turėjo daugiau akcijų nei Eisneris (1,7 %) ar Volto Disnėjaus giminaitis Rojus E. Disnėjus (Roy E. Disney), kuris iki savo mirties valdė apie 1 % „Disney“ akcijų. Šio žmogaus kritika Eisneriui – ypač dėl nutrauktų derybų su „Pixar“ – paskatino pastarąjį pasitraukti iš „Disney“ vadovo pareigų.

1996 m. „Apple“ paskelbė, jog jie įsigys „NeXT“ už $429 mln. 1996 m. pabaigoje sutartis buvo pasirašyta ir Džobsas grįžo į kompaniją, kurią pats ir įkūrė. Jis tapo laikinu „Apple“ vadovu 1997 m. rugsėjo mėn., kai pasitraukė tuometinis „Apple“ vadovas Džilas Amelio (Gil Amelio). 1998 m. kovo mėnesį, norėdamas „Apple“ vėl padaryti pelninga kompanija, Džobsas nutraukė tokių projektų vystymą, kaip Newton, Cyberdog ar OpenDoc. Tuo metu nemažai „Apple“ darbuotojų važiuodami liftu „bijojo, kad liftui sustojus gali netekti darbo. Iš tikrųjų Džobsas retai atleisdavo darbuotojus, tačiau keli žmonės jau buvo atleisti ir to užteko įbauginti visą kompaniją“. Džobsas taip pat pakeitė licencijų išdavimo programą Macintosh clone kompiuteriams. Šio pasekoje, gamykloms pasidarė per brangu toliau gaminti šiuos kompiuterius.

Kartu su kompanija „NeXT“, „Apple“ nusipirko ir jų išradimus, kurie vėliau tapo ir „Apple“ produktų dalimi. Didžiausią įtaką padarė NeXTSTEP, kuris vėliau tapo „Mac OS X“. Vadovaujant Džobsui, kompanija pastebimai padidino pardavimų skaičių ir pristatė tokius naujus produktus kaip „iMac“. Nuo tada patrauklus dizainas ir reklama yra „Apple“ vizitinė kortelė. 2000 m. „Macworld“ parodoje Džobsas oficialiai tapo nebe laikinu, o nuolatiniu „Apple“ vadovu (angl. CEO). Jis šmaikštavo, kad nuo šiol šios pareigos vadinsis iCEO.

Kompanija toliau plėtėsi ir pristatė nemažai naujų idėjų. Tarp tokių buvo nešiojamas muzikos grotuvas „iPod“ bei „iTunes“ parduotuvė. 2007 m. birželio 29 d. „Apple“ įsiveržė ir į mobiliųjų telefonų rinką, pristatydami telefoną su jutikliniu ekranu „iPhone“. Nors Džobsas ir skatino naujoves, jis vis primindavo darbuotojams, kad „tikrų menininkų laivas“ (produktų pristatymas laiku) yra tiek pat svarbus, kiek produkto dizainas ar inovatyvumas.

Džobsas buvo ir mylimas, ir kritikuojamas dėl savo iškalbos ir įtikinėjimo, jo kalbos kartais „prasilenkdavo su realybe“. Tai būdavo aiškiai pastebima per „Apple“ produktų pristatymus Macworld parodose ar Pasaulinėse gamintojų konferencijose (angl. Worldwide Developers Conference).

2011 m. rugpjūtį Džobsas atsistatydino iš „Apple“ vadovo pareigų, tačiau liko pirmininkauti direktorių tarybai. Praėjus kelioms valandoms po Džobso pasitraukimo, „Apple“ akcijų vertė nukrito 5 %. Palyginti nedidelis akcijų vertės nuosmukis, žinant Stivo Džobso svarbą „Apple“ kompanijai, buvo dėl to, kad Džobso sveikatos problemos visiems buvo žinomos jau kelis metus. 2011 m. sausį Stivas buvo pasitraukęs iš pareigų dėl pablogėjusios sveikatos. Pasak „Forbes“ žurnalo, Džobso pasitraukimas turėjo pakenkti ir „Apple“, ir „Disney“, kompanijoms, kuriose jis atliko svarbų vaidmenį. Tą pačią Džobso pasitraukimo dieną „Disney“ akcijų vertė nukrito 1,5 %.

Nors Džobsas būdamas „Apple“ generaliniu direktoriumi ir uždirbdavo tik 1 dolerį per metus, jis valdė 5,426 milijono vertės „Apple“ akcijų, taip pat 138 milijonų vertės „Disney“ akcijų, kurias gavo už „Disney“ ir „Pixar“ susijungimą. „Forbes“ žurnalo rengiamame turtingiausių JAV žmonių sąraše, Džobsas užėmė 42-ą vietą, su 8,3 milijardo dolerių vertės turtu.

2001 m. Stivas Džobsas buvo apdovanotas 7,5 milijono „Apple“ akcijų, kurių kiekvienos vertė buvo $18.30. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog tikroji kiekvienos akcijos vertė turėjo būti $21.10. Taigi Džobsas buvo apkaltintas sukčiavimu, nes nuslėpė apie $20 000 000. Dėl to „Apple“ vadovui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. 2006 m. gruodžio 26 d. byla buvo baigta narplioti ir buvo išaiškinta, jog Džobsas 2003 m. grąžino visas jam padovanotas akcijas. 2008 m. liepos 1 d. prieš kelis „Apple“ direktorių tarybos narius buvo pateiktas $7 miljardų ieškinys, dėl sukčiavimo su vertybiniais popieriais.

Džobsas buvo agresyvi ir daug reikalaujanti asmenybė. Tai ypač buvo pabrėžiama biografinėse knygose apie jį: Maiko Morico „Mažoji karalystė“ (Mike Moritz „The Little Kingdom“), Alano Doičmano „Antrasis Stivo Džobso atėjimas“ (Alan Deutschman „The Second Coming of Steve Jobs“) bei Džefrio Jongo ir Viljamo Saimono „iKona:Stivas Džobsas“ (Jeffrey S. Young & William L. Simon „iCon: Steve Jobs“). 1993 m. Džobsas užėmė pirmą vietą Fortune žurnalo „kiečiausių JAV vadovų“ reitinge. Vienas „NeXT“ kompanijos įkūrėjų Denlas Levinas (Dan’l Lewin) duodamas interviu žurnalui Fortune, sakė: „Kilimai buvo neįtikėtini… tačiau kritimai – neįsivaizduojami“.

Buvęs Džobso kolega Džefas Raskinas teigė, jog Stivas „būtų buvęs puikus Prancūzijos karalius“.

Džobas stengėsi, kad „Apple“ pirmautų ne tik technologijų pažangumu ir stiliumi, tačiau ir kitomis sritimis. Jis visada norėjo būti priekyje konkurentų.

Floidas Normanas (Floyd Norman) sakė, jog dirbdamas „Pixar“, Džobsas buvo „subrendusi, atlaidesnė asmenybė“ ir niekada nesikišdavo į filmų kūrėjų darbą.

2005 m. Stivas Džobsas visose „Apple“ parduotuvėse uždraudė prekiauti leidėjų John Wiley & Sons knygomis, nes šie išspausdino knygą „iKona:Stivas Džobas“.

Stivas Džobsas yra minimas kaip išradėjas arba vienas iš išradėjų 338-iuose JAV patentuose. Jo išradimai prasideda nuo pačio kompiuterio iki lietimui jautraus ekrano, kolonėlių ar klaviatūrų.

2004 m. viduryje Džobsas savo darbuotojams pranešė, jog jam buvo diagnozuotas kasos vėžys. Įprastai, diagnozavus kasos vėžį, prognozės žmogui būna labai prastos, tačiau Džobsas teigė, jog jam susiformavo retos formos ir mažiau agresyvus auglys (neuroendokrininis navikas). Vėliau buvo atskleista, kad Džobsui šios formos vėžys buvo diagnozuotas jau 2003 m., tačiau jis nutarė šio dalyko neviešinti. Džobsas devynis mėnesius priešinosi gydytojų rekomendacijoms rinktis laiko patikrintą gydymo metodą. Vietoje to jis rinkosi alternatyviosios medicinos metodus, tačiau galiausiai buvo priverstas rinktis įprastinį gydymą. 2004 m. liepą, Džobsui buvo pašalintas auglys. Jam nebuvo atliekama nei chemoterapija, nei radioterapija. Kol Džobsas gydėsi, „Apple“ vadovavo Timas Kukas (Timothy D. Cook). 2008 m., per „Apple“ rengiamą suvažiavimą, didelį nerimą sukėlė Stivo Džobso išvaizda. „Apple“ atstovai teigė, jog jis tiesiog peršalo ir geria antibiotikus, tačiau kiti žmonės, tuo metu matę Džobsą, teigė, kad jis atrodė labai išsekęs ir taip yra dėl prieš kelis metus atliktos auglio šalinimo procedūros. Liepos mėnesį vykusi konferencija, skirta aptarti „Apple“ pelną, tik dar labiau paskatino diskusijas dėl Stivo sveikatos, tačiau žmonėms buvo aiškinama, kad tai yra „asmeninės problemos“. Kiti spėliojo, jog Džobsas atskleidė savo sveikatos problemas „Apple“ akcininkams, nes šie turėjo teisę žinoti apie kompanijos vadovo sveikatos būklę. „The New York Times“ laikraštis skelbė, jog iš patikimų šaltinių sužinojo, kad Džobso „sveikatos problemos buvo didesnės, nei paprastas peršalimas, tačiau pavojaus gyvybei tai nekelia“. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Bloomberg televizija netyčia išspausdino 2500 žodžių Stivo Džobso nekrologą. Jame buvo palikti tušti tarpai apie Džobso mirties priežastį ir jo mirimo metus. Kai kurios žiniasklaidos priemonės būna pasiruošusios žymių žmonių mirties nekrologus, kad staiga, žmogui mirus, nereikėtų jo rašyti nuo pradžių. Nors klaida buvo greitai ištaisyta, kalbos netruko pasklisti ir tai tik dar labiau paskatino kalbas apie Džobso sveikatą. Džobsas 2008 rugsėjį pakomentavo kalbas apie savo sveikatą cituodamas Marką Tveną: „Kalbos apie mano mirtį yra perdėtos.“ Ateinančioje konferencijoje Džobsas dideliame ekrane parodė skaidrę, kurioje buvo užrašyta „110/70“. Tai reiškė Stivo kraujospūdį ir taip jis pasakė, jog daugiau nenori girdėti jokių kalbų apie savo sveikatą. 2008 m. gruodžio 16 d. „Apple“ paskelbė, jog 2009 m. Macworld konferencijoje kalbės ne Stivas Džobsas, o rinkodaros viceprezidentas Filas Šileris (Phil Schiller) ir tai eilinį kartą žmones privertė sunerimti dėl Džobso sveikatos. 2009 m. sausio 5 d. Džobsas Apple.com svetainėje paskelbė, jog jau kelis mėnesius jį kankina hormonų disbalansas. 2009 m. balandį Džobsui buvo persodintos kepenys. Operacija vyko ligoninėje Memfyje. Džobso sveikata buvo apibūdinta kaip „puiki“. 2011 m. sausio 17 d. „Apple“ paskelbė, jog Džobsas laikinai palieka vadovo postą dėl sveikatos problemų. Džobsas apie savo išvykimą pranešė darbuotojams sakydamas, jog palieka vadovo postą, kad „galėtų visą dėmesį skirti savo sveikatai.“ Kaip ir per 2009 m. vykusią operaciją, kompanijai vadovavo Timas Kukas. Nepaisant pasitraukimo, Džobsas pasirodė „iPad 2“ pristatyme kovo 2 d., iCloud pristatyme birželio 6 d. ir renginyje vykusiame Kupertino mieste birželio 7 d.

Džobsas apie savo pasitraukimą iš „Apple“ vadovo pareigų paskelbė 2011 m. rugpjūčio 24 d. „Deja, ta diena atėjo“, sakė Džobsas. Jis taip pat teigė, jog „nebegali atlikti [savo] pareigų kaip „Apple“ vadovas“. Džobsas tapo direktorių tarybos nariu, o „Apple“ generaliniu direktoriumi tapo Timas Kukas.

Stivas Džobsas mirė savo namuose Kalifornijoje 2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku. Mirties priežastis – atsinaujinęs kasos vėžys.

Netrukus po jo mirties pasipylė užuojautos iš viso pasaulio. ABC, CBS ir NBC televizijos nutraukė savo numatytą programą papasakoti žinias apie žymaus žmogaus mirtį. Kitą dieną daug laikraščių ant savo viršelių taip pat buvo atspausdinę Stivo Džobso nuotrauką. Svarbūs žmonės taipogi išreiškė savo pagarbą Stivui Džobsui: JAV prezidentas Barakas Obama, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas bei „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas.

Privačios Stivo Džobso laidotuvės įvyko 2 dienos po jo mirties, spalio 7 d. Gerbiant velionio atminimą, laidotuvių detalės neviešinamos. Spalio 16 d., sekmadienį, Kalifornijos gubernatorius Džeris Braunas (Jerry Brown) paskelbė, jog ši diena yra „Stivo Džobso diena“.

Džobsas yra palaidotas Alta Mesa memorialiniame parke.

Džobsą 1984 m., kartu su Stivu Vozniaku, JAV prezidentas Ronaldas Reiganas apdovanojo Nacionaliu technologijų medaliu (National Medal of Technology). Jie buvo vieni pirmųjų žmonių, gavusių šį medalį. 2007 m. lapkričio 27 d. Džobsą „Fortune“ žurnalas įvardino kaip įtakingiausią žmogų verslo pasaulyje. 2007 m. gruodžio 5 d., Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris ir pirmoji ponia Marija Šriver (Maria Shriver) įtraukė Stivą Džobsą į Kalifornijos šlovės galeriją (California Hall of Fame).

2009 m. rugpjūtį Džobsas buvo išrinktas įtakingiausiu verslininku tarp paauglių. 2009 m. lapkričio 5 d. „Fortune“ žurnalas Džobsą išrinko įtakingiausiu dešimtmečio vadovu. 2011 m. rugsėjį Džobsas „Forbes“ žurnalo rengiamame įtakingiausių pasaulio žmonių reitinge liko 17 vietoje. 2010 m. gruodį laikraštis „Financial Times“ Džobsą išrinko metų žmogumi.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>