|
|
 Nikolajus Otas (vok. Nikolaus August Otto; 1832 m. birželio 14 d. Reinlandas-Pfalcas, Vokietija – 1891 m. sausio 26 d. Kelnas, Vokietija) – vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse.
Nikolajus Augustas Otas buvo vokiečių išradėjas, 1876 m. sukonstravęs pirmąjį keturtaktį dujų variklį (vadinamąjį Oto variklį), tapusį šimtų milijonų po to sukonstruotų variklių prototipu.
Toks variklis yra universalus prietaisas: jis naudojamas motorinėse valtyse ir motocikluose, daug kur taikomas pramonėje ir buvo gyvybiškai svarbus, sukuriant lėktuvą. (Kol 1939 m. buvo sukurtas pirmasis reaktyvinis lėktuvas, visi lėktuvai skraidė su Oto išrastais dujiniais varikliais.) Pats svarbiausias vidinio degimo variklio pritaikymas yra automobiliuose.
Daugiau « Nikolajus Otas »
 Džozefas Listeris (angl. Joseph Lister 1827 m. balandžio 5 d. – Aptonas, Eseksas, Anglija – 1912 m. vasario 10 d. Volmeris, Kentas, Anglija) – žymus anglų chirurgas, labiausiai pagarsėjęs kaip antiseptinių priemonių išpopuliarintojas.
Džozefas Listeris, britų chirurgas, panaudojęs antiseptines priemones chirurgijoje, gimė 1827 metais Aptone, Anglijoje. 1852 m. jis gavo medicinos laipsnį Londono universiteto koledže, kur jam puikiai sekėsi mokytis. 1861 m. jis tapo chirurgu ir aštuonerius metus dirbo Glazgo karališkojoje ligoninėje. Šiuo laikotarpiu jis ir ištobulino antiseptinės chirurgijos metodiką.
Daugiau « Džozefas Listeris »
 Maksas Plankas (vok. Max Karl Ernst Ludwig Planck 1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija – 1947 m. spalio 4 d. Getingenas, Vokietija) – vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, ir vienu svarbiausiu XX a. fiziku.
1900 metais vokiečių fizikas Maksas Plankas nustebino mokslo pasaulį savo drąsia hipoteze, kad spinduliuotės energija (tai yra šviesos bangų energija) sklinda ne ištisiniu srautu, o yra sudaryta iš mažų porcijų. Kiekviena energijos
porcija vadinama kvantu. Planko hipotezė, prieštaravusi klasikinėms šviesos ir elektromagnetizmo teorijoms, davė pradžią kvantinėms teorijoms, kurios padarė perversmą fizikoje ir padėjo mums geriau suprasti materijos bei spinduliuotės prigimtį.
Daugiau « Maksas Plankas »
 Gregoras Mendelis (vok. Gregor Johann Mendel, 1822 m. liepos 20 d. Heincendorfas prie Odrau, dab, Vražne-Hynčicė, Čekija – 1884 m. sausio 6 d. Briunas) – Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas.
Šiandien Gregoras Mendelis garsus kaip žmogus, atradęs pagrindinius paveldėjimo principus. Tačiau visą gyvenimą jis buvo nežymus austrų vienuolis, neprofesionalus mokslininkas, kurio nuostabius tyrinėjimus mokslo pasaulis ignoravo.
Mendelis gimė 1822 metais Heinzendorfo mieste, tuometinėje Austrijos imperijoje. 1843 m. jis įstojo į augustinų vienuolyną Briune, Austrijoje (dabar Brno, Čekija). 1847 m. įšventintas į kunigus. 1850 m. jis laikė egzaminą mokytojo
sertifikatui gauti. Deja, nesėkmingai, nes iš biologijos ir geologijos gavo blogiausius pažymius! Vis dėlto vienuolyno vyresnieji išsiuntė Mendelį į Vienos universitetą, kur 1851 — 1853 m. jis studijavo matematiką ir gamtos mokslus. Mendelis taip ir negavo vienuolių mokytojo licencijos, tačiau 1864 — 1868 m. Briuno moderniojoje mokykloje dirbo pavaduojančiu mokytoju.
Daugiau « Gregoras Mendelis »
 Džonas Kalvinas (pranc. Cauvin ; 1509 m. liepos 10 d. – 1564 m. gegužės 27 d.) – įtakingas prancūzų teologas, kalvinizmo pradininkas, vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų.
Garsus protestantų teologas ir moralistas Džonas Kalvinas yra viena ryškiausių figūrų Europos istorijoje. Jo pažiūros į tokius skirtingus dalykus kaip teologija, vyriausybė, žmogaus moralė ir darbo įpročiai daugiau kaip 400 metų įtakojo šimtų milijonų žmonių gyvenimus.
Džonas Kalvinas gimė 1509 metais Nuajone, Prancūzijoje. Gavo gerą išsilavinimą. Paryžiuje baigė teologijos ir teisės mokslus. Vėliau išvyko į Orleano universitetą. Be to, jis studijavo teisę Buržo.
Daugiau « Džonas Kalvinas »
 Ernestas Rezerfordas (angl. Ernest Rutherford 1871 m. rugpjūčio 30 d. Braitvoteris, N. Zelandija – 1937 m. spalio 17 d. Kembridžas, Anglija) – fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas.
Ernestas Rezerfordas paprastai laikomas žymiausiu dvidešimto amžiaus fiziku eksperimentuotoje Jis yra pagrindinė figūra vystant radioaktyvumo teoriją, taip pat branduolinės fizikos studijų pradininkas. Be milžiniškos teorinės
svarbos, jo atradimai vertingi ir praktiškai: branduoliniai ginklai, branduolinės jėgos įrengimai, radioaktyvūs atomai. Taigi jo įtaka pasauliui stipri, vis dar didėjanti ir turbūt bus ilgalaikė.
Daugiau « Ernestas Rezerfordas »
 Viljamas Harvis (angl. William Harvey 1578 m. balandžio 1 d. Folkstonas, Anglija – 1657 m. birželio 12 d. Hampstedas, Londonas, Anglija) – anglų medikas ir fiziologas, pirmasis sistemingai aprašęs kraujotakos ratą ir širdies svarbą kraujotakai.
Viljamas Harvis, anglų gydytojas, atradęs didįjį kraujo apytakos ratą, gimė 1578 metais Folkstono mieste, Anglijoje. Garsioji Harvio knyga “Anatominiai gyvūnų širdies ir kraujo judėjimo tyrimai” (“An Anatomical Treatise on the Movement of the Heart ant Blood in Animals”), išleista 1628 m., teisėtai vadinama svarbiausia knyga visoje fiziologijos istorijoje. Tai iš tiesų šiuolaikinio fiziologijos mokslo pradžia.
Daugiau « Viljamas Harvis »
 Šventasis Augustinas (taip pat Aurelijus Augustinas, Aurelius Augustinus, 354 m. lapkričio 13 d. – 430 m. rugpjūčio 28 d.) – vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir bažnyčios mokslo skleidėjas.
Augustinas, gyvenęs paskutiniaisiais Romos imperijos metais, buvo žymiausias savo laikų teologas. Jo raštai stipriai veikė krikščioniškąsias doktrinas bei pažiūras viduramžiais ir iki mūsų laikų.
Augustinas gimė 354 metais Tagaste, Šiaurės Afrikoje. Jo tėvas buvo pagonis, o motina — atsidavusi krikščionė. Kūdikystėje jis nebuvo krikštytas. Augustinas jau paauglystėje buvo nepaprastai protingas, ir šešiolikos metų jį išsiuntė studijuoti į Kartaginą. Ten jis turėjo meilužę ir sugyveno nesantuokinį vaiką. Devyniolikos metų Augustinas nusprendė studijuoti filosofiją. Greitai jis atsivertė į manicheizmą, maždaug 240 metais persų vienuolio Manio įkurtą religiją. Jaunam Augustinui krikščionybė atrodė pernelyg paprasta, o manicheizmas viliojo jo protą. Tačiau per kitus devynerius metus jis nusivylė manicheizmu.
Daugiau « Šv. Augustinas »
 Ašoka (304 m. pr. m. e., Patna, Indija – 232 m. pr. m. e., ten pat) – Maurjų imperatorius, valdė nuo 273 m. pr. m. e. iki mirties. Maurijų imperijos valdovas, suvienijęs Indiją.
Ašoka, turbūt svarbiausias monarchas Indijos istorijoje, buvo trečiasis Maurjų dinastijos valdovas ir jos įkūrėjo Čandraguptos Maurjo anūkas. Čandragupta buvo Indijos karvedys, kuris po Aleksandro Didžiojo kampanijos užkariavo didžiąją Šiaurės Indijos dalį ir įkūrė pirmąją svarbią imperiją Indijos istorijoje.
Daugiau « Ašoka »
 Omaras ibn al Chatabas – vienas iš artimiausių musulmonų pranašo Mahometo bendražygių. Po Pranašo mirties jis tapo antruoju kalifu (po Abu Bakro), valdė 634−644 metais.
Omaras ibn al Chatabas buvo antrasis ir turbut galingiausias musulmonų kalifas. Jis buvo jaunesnysis Mahometo amžininkas ir kaip ir pranašas gimė Mekoje. Jo tikslūs gimimo metai nežinomi, bet tai įvyko apie 586 m.
Iš pradžių Omaras buvo vienas uoliausių Mahometo ir jo naujosios religijos oponentų. Tačiau gana netikėtai jis atsivertė į islamą ir tapo vienu karščiausių jo šalininkų. (Ryški paralelė su Šv. Pauliumi krikščionybėje.) Omaras tapo kone artimiausiu Mahometo patarėju ir išliko juo visą pranašo gyvenimą.
Daugiau « Omaras ibn al Chatabas »
|
|
