|
|||||
|
Šiandien nedaugelis mini popiežių Urboną II. Tčiau mažai buvo žmonių, kurių įtaka istorijai tokia akivaizdi ir tokia tiesioginė. Urbonas II buvo popiežius, kurio kvietimas į krikščioniškąjį karą atgauti Šventosios Žemės iš musulmonų
Didysis Renesanso menininkas Mikelandželas Buonarotis yra ryškiausia figūra vizualinių menų istorijoje. Nuostabus dailininkas, skulptorius ir architektas, Mikelandželas paliko aibę šedevrų, kurie žavi žiūrovus jau daugiau kaip keturis šimtmečius. Jo kūryba stipriai veikė tolimesnį Europos tapybos ir skulptūros vystymąsi.
Renė Dekartas, garsus prancūzų filosofas, mokslininkas ir matematikas, gimė 1596 metais La Hajė miestelyje, Prancūzijoje. Jaunystėje mokėsi La Flešo jėzuitų kolegijoje. Vėliau universitete gavo teisininko laipsnį, tačiau teisės niekada nepraktikavo. Nors gavęs puikų išsilavinimą, Dekartas buvo įsitikinęs, jog turi labai mažai patikimų žinių kiekvienoje srityje, išskyrus matematiką. Užuot tęsęs formalias studijas, jis nusprendė pakeliauti po Europą ir išvysti pasaulį. Kadangi Dekarto šeima buvo pasiturinti, pajamų šiai kelionei užteko.
Simonas Bolivaras dėl savo vaidmens penkių Pietų Amerikos šalių (Kolumbijos, Venesuelos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos) išsivadavimo judėjime iš ispanų valdžios dažnai vadinamas “Pietų Amerikos Džordžu Vašingtonu”. Mažai politinių figūrų, jeigu apskritai tokių yra, suvaidino tokį svarbų vaidmenį viso kontinento istorijoje. Bolivaras gimė 1783 metais Karakase, Venesueloje, aristokratiškoje ispanų kilmės šeimoje. Devynerių metų liko našlaitis. Jaunystėje Bolivarą stipriai įtakojo Prancūzijos išsivadavimo judėjimo idėjos ir idealai. Tarp jo skaitomų filosofų buvo Džonas Lokas, Ruso, Volteras ir Monteskjė.
Luji Žakas Mandė Dageras buvo žmogus, kuriam 1830 m. pabaigoje pavyko atrasti pirmą praktišką fotografavimo būdą. Dageras gimė 1787 metais, Kormėjuje prie Paryžiaus. Jaunystėje buvo dailininkas. Būdamas per dvidešimties metų, jis sukūrė Dioramą, įspūdingą seriją panoraminių piešinių, demonstruojamų su tam tikrais šviesos efektais. Dirbdamas šį darbą, jis susidomėjo prietaiso gamyba, kuris automatiškai gamintų pasaulio vaizdus be teptuko ir dažų — kitaip tariant, kamera.
Vokiečių fizikas Verneris Heizenbergas 1932 m. gavo Nobelio premiją už savo vaidmenį kvantinės mechanikos kūrime, viename svarbiausių pasiekimų visoje mokslo istorijoje. Mechanika yra fizikos šaka, nagrinėjanti neutralių objektų judėjimą reguliuojančius dėsnius. Tai fundamentaliausia fizikos, kuri, savo ruožtu, yra visų mokslų pagrindas, šaka. Dvidešimto amžiaus pradžioje pamažu tapo akivaizdu, jog žinomi mechanikos dėsniai negali apibūdinti labai mažų objektų, kaip atomai ir subatominės dalelės, elgesio. Tai gerokai trikdė, nes priimti dėsniai puikiausiai pasitvirtindavo, taikomi makroskopiniams objektams (tai yra, daug didesniems už atskirus atomus).
Liudvikas van Bethovenas, garsiausias iš visų kompozitorių, gimė 1770 metais Bonoje, Vokietijoje. Jo talentas atsiskleidė anksti, ir pirmieji jo kūriniai buvo išleisti jau 1783 m. Jaunystėje jis lankėsi Vienoje, kur buvo pristatytas Mocartui. Deja, jų pažintis buvo gana trumpa. 1792 m. Bethovenas grįžo į Vieną ir kurį laiką mokėsi pas Haidną, garsiausią to meto Vienos kompozitorių (Mocartas prieš metus buvo miręs). Vienoje, tuometinėje pasaulinėje muzikos sostinėje, Bethovenas pasiliko visam gyvenimui.
Garsusis anglų filosofas Džonas Lokas buvo pirmasis, suprantamai susumavęs pagrindines konstitucinės demokratijos idėjas. Jo idėjos stipriai veikė Jungtinių Valstijų įkūrėjus bei daugelį svarbiausių Prancūzijos išsivadavimo judėjimo filosofų. Lokas gimė 1632 metais Ringtone, Anglijoje. Studijavo Oksfordo universitete, kur 1656 m. gavo bakalauro, o 1658 m. magistro laipsnį. Jaunystėje jis labai domėjosi mokslu ir trisdešimt šešerių metų buvo išrinktas į Karališkąją bendriją. Jis susidraugavo su garsiu chemiku Robertu Boiliu, o vėliau su Izaoku Niutonu. Be to, jis domėjosi medicina ir gavo tos srities bakalauro laipsnį, nors praktikavo tik retkarčiais.
Aleksandras Flemingas, penicilino atradėjas, gimė 1881 metais, Lochfylde, Škotijoje. Baigęs Šv. Marijos ligoninės Londone medicinos mokyklą, Flemingas pasinėrė į imunologijos tyrimus. Vėliau, per Pirmąjį pasaulinį karą dirbdamas
Aleksandras Grejamas Belas, telefono išradėjas, gimė 1847 m. Edinburge, Škotijoje. Nors formaliai jis mokėsi tik kelerius metus, tačiau gerai išsilavino pats bei padedamas šeimos. Belo susidomėjimas balso garsais kilo natūraliai, nes jo tėvas buvo balso fiziologijos, kalbos taisymo bei kurčiųjų mokymo specialistas. 1871 m. Belas atvyko į Bostoną, Masačiusetse. Ten 1875 m. jis padarė atradimus, kurie lėmė telefono išradimą. 1876 m. vasarį jis pareikalavo patento ir po kelių savaičių jį gavo. |
|||||
|
© 2024 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||
Urbonas II (Otonas Lažrietis; 1042 m. Lagery, Prancūzija – 1099 m. liepos 29 d. Romoje) – popiežius. Prancūzas 1078 m. tapo kardinolu, nuo 1088 m. – popiežiumi.
Mikelandželas Buonarotis (it. Michelangelo Buonarroti, 1475 m. kovo 6 d. Kaprezė, Toskana, Italija – 1564 m. vasario 18 d. Roma, Italija) – italų renesanso dailininkas, skulptorius, architektas, poetas, inžnierius. Tai vienas iškiliausių visų laikų menininkų ir žymiausių istorinių asmenybių.
Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.
Simonas Bolivaras (isp. Simón Bolívar, pilnas vardas: isp. Simón José Antonio Bolívar y Palacios; 1783 m. liepos 24 d. Karakasas, Venesuela – 1830 m. gruodžio 17 d. Santa Marta, Kolumbija) – viena ryškiausių Pietų Amerikos istorinių asmenybių, žymus karvedys ir politikas.
Luji Dageras (pranc. Louis Jacques Mandé Daguerre, 1787 m. lapkričio 18 d. Paryžiaus Kormėjus, Il de Fransas, Prancūzija – 1851 m. liepos 10 d. Bri prie Marnos, Il de Fransas, Prancūzija) – Prancūzijos dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą.
Verneris Heizenbergas (vok. Werner Karl Heisenberg, 1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija – 1976 m. vasario 1 d. Miunchenas, Vokietija) – vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas.
Liudvikas van Bethovenas (vok. Ludwig van Beethoven arba Betovenas, 1770 m. gruodžio 17 d. Bona, Vokietija – 1827 m. kovo 26 d. Viena, Austrija) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.
Džonas Lokas (angl. John Locke; 1632 m. rugpjūčio 29 d.-1704 m. spalio 28 d.) – anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas.
Aleksandras Flemingas (angl. Alexander Fleming 1881 m. rugpjūčio 6 d. Lochfildas, Škotija – 1955 m. kovo 11 d. Londonas, Anglija) – britų biologas ir farmakologas, išgarsėjęs kaip penicilino atradėjas, už ką gavo Nobelio premiją 1945 m.
Aleksandras Grehamas Belas (angl. Alexander Graham Bell, 1847 m. kovo 3 d. Edinburgas, Škotija – 1922 m. rugpjūčio 2 d. Beinn Bhreagh, Naujoji Škotija, Kanada) – škotų mokslininkas, telefono išradėjas, Bello telefonų kompanijos įkūrėjas.