|
|
 Viljamas Šekspyras (angl. William Shakespeare; 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono – m. 1616 m. balandžio 23 d. ten pat) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų. Dažnai vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu.
Didysis anglų dramaturgas ir poetas Viljamas Šekspyras visuotinai pripažintas žymiausiu kada nors gyvenusių rašytojų. Kyla daug ginčų dėl jo identiškumo (kurį aptarsime vėliau), tačiau jo talentą pripažįsta visi. Šekspyras parašė mažiausiai trisdešimt šešias pjeses — tarp jų tokius šedevrus, kaip “Hamletas”, “Makbetas”, “Karalius Lyras”, “Julijus Cezaris” ir “Otelas”, didingą 154 sonetų rinkinį ir kelias ilgesnes poemas.
Daugiau « Viljamas Šekspyras »
 Adamas Smitas (angl. Adam Smith, 1723 m. birželio 5 d. Kerkoldis, Škotija – 1790 m. liepos 17 d. Edinburgas, Škotija) – škotų ekonomistas ir filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas bei moralės filosofas.
Adamas Smitas, svarbiausia figūra ekonomikos teorijos vystyme, gimė 1723 metais Kerkoldyje, Škotijoje. Jaunystėje studijavo Oksfordo universitete, o 1751 — 1764 buvo filosofijos profesorius Glazgo universitete. Ten dirbdamas, išleido savo pirmąją knygą “Theory of Moral Sentiments” (“Moralinių jausmų teorija”), kuri įtvirtino jo reputaciją intelektualiniuose sluoksniuose. Tačiau visam laikui jis išgarsėjo savo svarbiausiu veikalu “Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas”, kuris buvo išleistas 1776 metais. Knyga bematant susilaukė didžiulio pasisekimo, ir likusį savo gyvenimą Smitas džiaugėsi savo nuopelnais. Jis mirė 1790 metais Kerkoldyje. Smitas nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų.
Daugiau « Adamas Smitas »
 Čingischanas (Temüjin Borjigin; g. apie 1155 m. – 1227 m. rugpjūčio 18 d.) – garsiausias mongolų vadas, XII a. buvo sukūręs didžiausią visoje žmonijos istorijoje imperiją – nuo Ramiojo vandenyno rytuose iki Elbės upės vakaruose.
Čingischanas, didysis mongolų karvedys, gimė apie 1162 metus. Jo tėvas, nežymus mongolų karo vadas, pavadino berniuką Temudžinu, sutriuškinto priešų vado vardu. Kai Temudžinui sukako devyneri metai, jo tėvą nužudė priešų genties nariai. Kelerius metus išlikusieji šeimynykščiai gyveno nuolatiniame pavojuje ir skurde. Tai buvo nelaiminga gyvenimo pradžia. Tikintis šviesesnės ateities, Temudžino padėtis dar labiau pablogėjo. Jaunystėje kovodamas jis pateko į priešo nelaisvę. Kad nepabėgtų, jam buvo uždėtas medinis antkaklis. Tačiau laikui bėgant neraštingas, primityvios, dykos šalies belaisvis Temudžinas tapo galingiausiu pasaulio žmogumi.
Daugiau « Čingischanas »
 Broliai Raitai – JAV išradėjai, aviacijos pradininkai, lakūnai. Orvilis Raitas (angl. Orville Wright; 1871–1948) ir Vilberis Raitas (angl. Wilbur Wright; 1867–1912) Naudodamiesi mokslininkų darbais, konstravo sklandytuvus.
Kadangi šių dviejų brolių pasiekimai labai susiję, jie įtraukti kartu. Vilberis Raitas gimė 1867 metais Milvilyje, Indianoje. Jo brolis Orvilis Raitas gimė 1871 metais Deitone, Ohajuje. Abu berniukai lankė vidurinę mokyklą, tačiau
nė vienas negavo diplomo. Broliai turėjo talentą mechanikai, ir abu domėjosi pilotuojamu skraidymu.
1892 metais jie atidarė krautuvę, kur pardavinėjo, taisė ir gamino dviračius. Tokia veikla finansavo jų pagrindinę domėjimosi sritį — aeronautinius tyrimus. Jie godžiai skaitė aviacijos specialistų raštus — O. Lylientalio, S. P. Lenglio ir kt. 1899 metais jie patys pradėjo spręsti pakilimo į orą klausimą. Iki 1903 metų gruodžio, mažiau, negu po ketverių metų darbo, jų pastangas apvainikavo sėkmė.
Daugiau « Orvilis Raitas ir Vilberis Raitas »
 Karlas Marksas (vok. Karl Heinrich Marx; 1818 m. gegužės 5 d. Tryras, Prūsijos karalystė – 1883 m. kovo 14 d. Londonas, D. Britanija) – filosofas, politikos ekonomistas, politikos žurnalistas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimo pagrindą – marksizmą.
Karlas Marksas, pagrindinis “mokslinio socializmo'” autorius, gimė 1818 metais Tryro mieste, Vokietijoje. Jo tėvas buvo teisininkas, ir septyniolikmetis Karlas įstojo į Bonos universitetą studijuoti teisės. Vėliau jis perėjo į Berlyno universitetą, o filosofijos mokslų daktaro laipsnį gavo Jėnos universitete. Po to Markso interesai nukrypo į žurnalistiką, ir kurį laiką jis dirbo “Rheinische Zeitung” redaktoriumi Kelne. Tačiau dėl radikalių politinių pažiūrų netrukus jam iškilo problemų, ir jis išvyko į Paryžių. Ten susipažino su Frydrichu Engelsu, ir užsimezgusi artima asmeninė bei politinė draugystė truko visą likusį jų gyvenimą. Nors kiekvienas parašė savo vardu po keletą knygų, jų intelektualinis bendradarbiavimas buvo toks artimas, jog jų nuveiktą darbą galima laikyti vienu bendru pasiekimu.
Daugiau « Karlas Marksas »
 Džordžas Vašingtonas (angl. George Washington; 1732 m. vasario 22 d. – 1799 m. gruodžio 14 d.) – pirmasis konstitucinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1789-1797), JAV nepriklausomybės karo metu vadovavo Kontinentinei armijai (1775-1783). Amerikiečių jis yra laikomas „šalies Tėvu”.
Džordžas Vašingtonas gimė 1732 metais Veikfylde, Virdžinijoje. Turtingo plantatoriaus sūnus, būdamas dvidešimties metų, jis paveldėjo didelį dvarą. 1753 — 1758 metais Vašingtonas tarnavo armijoje, aktyviai dalyvavo prancūzų ir indėnų kare bei įgijo karinės patirties ir prestižą. 1758 m. pabaigoje grįžo į Virdžiniją ir neilgai trukus vedė turtingą našlę, kuri turėjo du vaikus (savo vaikų jis neturėjo).
Daugiau « Džordžas Vašingtonas »
 Martynas Liuteris (vok. Martin Luther; tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija – 1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo, jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų.
Martynas Liuteris, žmogus, kurio pasipriešinimas Romos katalikų bažnyčiai pradėjo protestantų reformaciją, gimė 1483 metais Eislėbene, Vokietijoje. Jis gavo gerą universitetinį išsilavinimą ir kurį laiką (turbūt tėvo siūlymu) studijavo
teisę. Tačiau mokslų nebaigė. 1505 m. įstojo į vienuolių augustinų ordiną. 1512 metais jis gavo teologijos daktaro laipsnį Vitenbergo universitete ir greitai perėjo ten dirbti.
Liuterio nepasitenkinimas bažnyčia kilo pamažu. 1510 metais jis buvo nukeliavęs į Romą ir pasibaisėjo Romos klerikalų parsidavėliškumu ir pasaulietiškumu. Tačiau svarbiausias dalykas, paskatinęs jo protestą, buvo indulgencijų pardavinėjimas. (Indulgencija — bažnyčios patvirtintas nuodėmių atleidimo raštas; jis galėjo sutrumpinti laiką, kurį nusidėjėlis turi praleisti skaistykloje.) 1517 m. spalio 13 d. Liuteris prikalė ant Vitenbergo bažnyčios durų savo garsiąsias “Devyniasdešimt penkias tezes”, kuriose griežtai pasmerkė bažnyčios parsidavėliškumą, o ypač indulgencijų pardavinėjimą. Savo “Devyniasdešimt penkių tezių” kopiją Liuteris nusiuntė arkivyskupui. Be to, tezės buvo atspausdintos ir išplatintos visame regione.
Daugiau « Martynas Liuteris »
 Džeimsas Klarkas Maksvelas (angl. James Clark Maxwell; 1831–1879 m.) – įžymus škotų fizikas. Didysis britų fizikas Džeimsas Klarkas Maksvelas geriausiai žinomas dėl savo suformuluotų keturių lygčių, išreiškiančių pagrindinius elektros ir magnetizmo dėsnius.
Šios dvi sritys buvo intensyviai tyrinėjamos dar gerokai prieš Maksvelą ir buvo gerai žinoma, kad jos artimai susijusios. Tačiau nors įvairūs atrasti elektros bei magnetizmo dėsniai tam tikromis aplinkybėmis pasitvirtindavo, iki Maksvelo nebuvo viską apimančios, vieningos teorijos. Savo keturiomis trumpomis (tačiau labai sudėtingomis) lygtimis Maksvelas sugebėjo tiksliai apibūdinti elektros bei magnetinio laukų elgesį ir sąveiką. Komplikuotą reiškinį jis pavertė suvokiama teorija. Maksvelo lygtys praeitame šimtmetyje intensyviai buvo naudojamos ir teoriniame, ir taikomajame moksle.
Daugiau « Džeimsas Klarkas Maksvelas »
 Maiklas Faradėjus (angl. Michael Faraday; 1791 m. rugsėjo 22 d. – 1867 m. rugpjūčio 25 d.) – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją.
Tai buvo elektros energijos amžius. Mūsų era, tiesa, kartais vadinama greičio amžiumi, o kartais — atominiu amžiumi. Tačiau kelionės į kosmosą ir atominiai ginklai — kokia bebūtų jų potenciali svarba, tiesą sakant, daro mažai įtakos mūsų kasdienybei. Tačiau elektros prietaisus mes naudojame nuolatos. Galima net teigti, kad jokia technologija taip neprasiskverbė į šiuolaikinį pasaulį, kaip elektra.
Prie šiandieninės elektros naudojimo galimybės prisidėjo daug žmonių; svarbiausi būtų Č. A. de Kulonas, K. A. Voltas, H. Oerstedas ir A. M. Amperas. Tačiau visus kitus pranoksta du garsūs britų mokslininkai — M. Faradėjus ir Dž. K. Maksvelas. Nors šie žmonės iš dalies papildė vienas kitą, jie nebuvo bendradarbiai, ir kiekvieno jų individualūs pasiekimai garantuoja jiems aukštą vietą šiame sąraše.
Daugiau « Maiklas Faradėjus »
 Džeimsas Vatas (angl. James Watt; 1736 m. sausio 19 d. – 1819 m. rugpjūčio 19 d.) – britų inžinierius, išradęs garo mašiną.
Škotas Džeimsas Vatas, dažnai pristatomas kaip garo variklio išradėjas, buvo pagrindinė industrinės revoliucijos figūra. Iš tikrųjų garo variklį Vatas sukonstravo ne pirmasis. Panašius prietaisus pirmame amžiuje aprašė Aleksandrijos Didvyris. 1608 m. Tomas Seiveris užpatentavo vandeniui pumpuoti naudojamą garo variklį, o 1712 m. anglas Tomas Niukomenas užpatentavo kažkokią patobulintą versiją. Vis dėlto Niukomeno variklis buvo toks neefektyvus, kad jį naudojo tik vandens pumpavimui iš anglies kasyklų.
1764 m. taisydamas Niukomeno prietaiso modelį, Vatas pats susidomėjo garo varikliu. Nors kaip instrumentų gamintojas mokęsis tik vienerius metus, Vatas turėjo didelį išradėjo talentą. Jo atliktas Niukomeno išradimo patobulinimas toks svarbus, jog teisinga būtent Vatą laikyti pirmojo praktinio garo variklio išradėju.
Daugiau « Džeimsas Vatas »
|
|
