|
|
 Luji Pasteras (pranc. Louis Pasteur; 1822 m. gruodžio 27 d., Dolis – 1895 m. rugsėjo 28 d., Vilnevas-Letanas netoli Paryžiaus) – garsus prancūzų mikrobiologas ir chemikas.
Prancuzų chemikas ir biologas Luji Pasteras yra visuotinai pripažinta svarbiausia figūra medicinos istorijoje. Pasteras turi daug nuopelnų mokslui, bet labiausiai jį išgarsino mikrobinė ligų teorija bei skiepų technikos ištobulinimas. Pasteras gimė 1822 metais Dolyje, Rytų Prancūzijoje. Studijavo koledže Paryžiuje. Studijų metais jo talentas dar nebuvo akivaizdus — vienas profesorius jo sugebėjimus chemijai apibūdino kaip “vidutiniškus”. Tačiau 1847 metais gavęs daktaro laipsnį Pasteras greitai įrodė, kad profesorius klydo. Dėl veidrodinių vyno rūgšties izomerų tyrimų dvidešimt šešerių metų Pasteras tapo garsiu chemiku.
Po to jis ėmė domėtis fermentacijos studijomis ir įrodė, jog šis procesas yra susijęs su tam tikrų mikroorganizmų veikla. Be to, jis pademonstravo, kad tam tikrų kitų rūšių mikroorganizmų buvimas, rūgstant gėrimams, gali pagaminti nepageidaujamus produktus. Tai greitai sukėlė jam idėją, jog tos pačios mikroorganizmų rūšys gali lemti nepageidaujamų produktų ir efektų pasireiškimą žmonėms ir gyvūnams.
Daugiau « Luji Pasteras »
 Albertas Einšteinas (vok. Albert Einstein; 1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.
Albertas Einšteinas, didžiausias dvidešimto amžiaus mokslininkas ir visų laikų intelektualas, geriausiai žinomas dėl savo reliatyvumo teorijos. Iš tikrųjų egzistuoja dvi teorijos: 1905 m. suformuluota specialioji reliatyvumo teorija ir 1915 m. suformuluota bendroji reliatyvumo teorija, kurią tiksliau galima būtų pavadinti Einšteino gravitacijos dėsniu. Abi teorijos yra labai sudėtingos, ir aš nebandysiu jų paaiškinti; tačiau keletas komentarų apie specialųjį reliatyvumą neišvengiami.
Daugiau « Albertas Einšteinas »
 Kristupas Kolumbas (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón; 1451 m. rugpjūčio 25 d. ar spalio 31 d. Genujoje – 1506 m. gegužės 20 d. Valjadolide) – Genujos jūrininkas, tarnavęs Ispanijai, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“.
Kolumbas, ieškodamas vakarų kelio iš Europos į Rytus, netyčia atrado Ameriką ir padarė didesnę įtaką pasaulio istorijai, negu galėjo tikėtis. Jo atradimas, pradėjęs Naujojo Pasaulio tyrinėjimo ir kolonizacijos amžių, buvo vienas esminių istorijos posūkių. Jis atvėrė europiečiams du naujus kontinentus, mineralinių gėrybių ir natūraliųjų medžiagų šaltinį, pakeitusį Europos ekonomiką. Jo atradimas nulėmė Amerikos indėnų civilizacijos žlugimą. O ilgainiui jis lėmė naujų tautų vakariniame pusrutulyje susiformavimą — labai skirtingų nuo kitados šiame regione gyvenusių indėnų tautelių, didžiai paveikusių Senojo Pasaulio tautas.
Daugiau « Kristupas Kolumbas »
 Johanas Gutenbergas (vok. Johann Gutenberg, apie 1398 m. – 1468 m. vasario 3 d.) – vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, išgarsėjo sukūręs spaudos presą, paremtą vyndarių pavyzdžiu, bei savo indėlio tobulinant spaudos technologijas (rašalai alyvos pagrindu, tikslių metalinių raidžių formų liejimas, klišių lydinys).
Johanas Gutenbergas dažnai vadinamas spausdinimo išradėju. Tačiau iš tikrųjų jis pirmasis atrado būdą, kaip panaudoti surenkamas raides bei spausdinimo mašiną taip, kad būtų greitai ir tiksliai atspausdinta įvairi rašytinė medžiaga. Joks atradimas negimsta tik vieno žmogaus mintyse, spausdinimas — taip pat. Antspaudai bei antspaudų žiedai, veikę tuo pačiu principu kaip ksilografija, buvo naudojami nuo seniausių laikų. Ksilografija Kinijoje buvo žinoma daug šimtmečių iki Gutenbergo (rasta maždaug 868 metais išspausdinta knyga). Be to, šis procesas iki Gutenbergo buvo žinomas ir Vakaruose. Ksilografija leidžia padaryti daug kokios nors knygos kopijų. Tačiau šis procesas turi vieną pagrindinį trūkumą: kadangi kiekvienai knygai turi būti pagamintas visiškai naujas medžio raižinių komplektas, nepraktiška leisti daug įvairių knygų.
Daugiau « Johanas Gutenbergas »
 Tsai Lunas (gyveno apie 50–121 m.) – kinas, laikomas popieriaus išradėju. Nors Kinijoje popierius buvo žinomas dar iki jo, tačiau jis iš esmės pagerino ir standartizavo popieriaus gamybos procesą.
Ts’ai Luno, popieriaus išradėjo, vardas daugeliui skaitytojų turbūt nežinomas. Turint omenyje jo išradimo svarbą, jo ignoravimas Vakaruose iš tiesų nesuprantamas. Esama didžiausių enciklopedijų, kuriose nėra nė trumpos žinutės apie Ts’ai Luną, ir jo vardas retai minimas standartiniuose istorijos vadovėliuose. Žinant popieriaus svarbą, šis tylėjimas apie Ts’ai Luno nuopelną gali sukelti įtarimą, kad jis neautentiška figūra. Tačiau kruopštūs tyrimai visiškai aiškiai parodo, jog Ts’ai Lunas buvo tikras žmogus, Kinijos imperatoriškojo teismo pareigūnas, maždaug 105 metais imperatoriui Cho Ti pristatęs popieriaus pavyzdžius. Kinų pasakojimai apie Ts’ai Luno išradimą (kuris buvo padarytas Chanų dinastijos periodu) yra visiškai tikėtini, be menkiausios legendos atspalvio. Kinai visada tikėjo, kad popierių išrado Ts’ai Lunas, o jo vardas Kinijoje gerai žinomas.
Daugiau « Tsai Lunas »
 Apaštalas Šv. Paulius (5 m. – 64 m. Romoje) – vienas iš krikščionių apaštalų. Jis apaštalu tapo jau po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, todėl nepriskiriamas Dvylikai apaštalų, nors yra vienas iš pačių garbingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, dėl savo misijinės veiklos vadinamas „Tautų apaštalu“.
Apaštalas Paulius, jaunesnysis Jėzaus amžininkas, buvo garsus krikščionybės kaip naujojo tikėjimo skelbėjas. Jo įtaka krikščionybės teologijai pasirodė ilgaamžiškesnė ir toliau siekianti, negu visų kitų krikščioniškųjų rašytojų bei
mąstytojų. Paulius, dar žinomas kaip Saulius, gimė Tarse, (dabartinėje Turkijoje) pirmaisiais mūsų eros metais. Nors Romos pilietis, jis buvo žydų kilmės ir jaunystėje mokėsi hebrajų kalbos bei gavo puikų žydišką išsilavinimą. Be to, jis mokėsi palapinių statymo amato. Jaunystėje nukeliavęs į Jeruzalę, jis sėmėsi išminties pas garsųjį žydų mokytoją Gamalielį. Nors Paulius buvo Jeruzalėje tuo pačiu metu kaip ir Jėzus, abejotina, ar jie kada nors buvo susitikę.
Daugiau « Šv. Paulius »
 Konfucijus (tradiciškai laikoma, kad gyveno 551 m. pr. m. e. rugsėjo 28 d. – 479 m. pr. m. e.) – žymus kinų mąstytojas, kurio mokymai darė didelę įtaką kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms.
Didysis kinų filosofas Konfucijus pirmasis susistemino pagrindines kinų idėjas bei įsitikinimus. Jo filosofija, pagrįsta asmenišku moralumu bei vyriausybės, kuri tarnauja savo žmonėms ir valdo pagal moralinį pavyzdį, koncepcija, tarpo Kinijos gyvenime ir kultūroje daugiau kaip du tūkstančius metų bei stipriai įtakojo viso pasaulio gyventojus.
Daugiau « Konfucijus »
 Buda arba Sidharta Gautama (siddhārtha gautama, g. apie 563 – m. apie 483 m. pr. m. e.), budizmo religijos pradininkas. Po sudievinimo, kad skirtųsi tarp kitų budų, imtas vadinti Šakjamuniu (t. y. „išminčiumi iš Šakjų giminės“).
Gautama Buda, kurio tikrasis vardas princas Sidarta Gautama, yra vienos didžiausių pasaulio religijų, budizmo, įkūrėjas. Sidarta buvo prie Nepalo sienų, šiaurės rytų Indijoje, miestą Kapilavastą valdžiusio karaliaus sūnus (Gautama — klanas, Sakya — gentis). Jis gimė 563 m. pr. Kr. Lumbini, dabartinio Nepalo ribose. Šešiolikos metų jis buvo sutuoktas su tokio pat amžiaus pussesere. Užaugintam prabangiuose karaliaus rūmuose, princui Sidartai nieko netrūko. Tačiau jis buvo labai nepatenkintas. Jaunuolis pastebėjo, kad daugelis žmonių kenčia skurdą ir nuolatinį nepriteklių. Net turtingieji dažnai susierzindavo ir būdavo nelaimingi. Be to, visi žmonės sirgo ir galiausiai mirdavo. “Gyvenime turi būti kažkas daugiau, — manė Sidarta, — negu praeinantys malonumai, kuriuos greitai pakeičia kančios ir mirtis.”
Daugiau « Buda »
 Jėzus Kristus (Jėzus iš Nazareto arba tiesiog Jėzus; gimė apie 6 ar 4 m. pr. m. e., mirė apie 30 m.) – svarbiausia asmenybė krikščionybėje. Paprastai manoma, jog Jėzus apreiškė ar sukūrė krikščioniškąjį tikėjimą ir už jo skelbimą buvo nuteistas mirties bausme. Krikščionys taip pat tiki, kad Jėzus mirdamas atkūrė praeityje prarastą žmogaus galimybę į amžinąjį pomirtinį gyvenimą ir vėliau iš numirusiųjų prisikėlė.
Krikščionybėje Jėzus Kristus yra laikomas Dievo sūnumi ir sykiu Dievu, Islame jis laikomas pranašu, Judaizmas neigia jo sąsajas su Dievu.
Daugiau « Jėzus Kristus »
 Izaokas Niutonas (angl. Isaac Newton; 1643 m. sausio 4 d. – 1727 m. kovo 31 d.) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.
Izaokas Niutonas, didžiausias ir įtakingiausias kada nors gyvenusių mokslininkų, gimė Vulstorpe, Anglijoje, per 1642 metų Kalėdas, tais pačiais metais, kuriais mirė Galilėjus. Kaip ir Mahometas, jis išvydo pasaulį po savo tėvo mirties. Vaikystėje jis visus stebino neeiliniais sugebėjimais mechanikai ir buvo auksinių rankų. Nors ir geras vaikas, tačiau mokykloje jis buvo labai neatidus. Paauglį motina atsiėmė iš mokyklos tikėdamasi, kad jis taps perspektyviu fermeriu. Laimei, ją įtikino, jog pagrindiniai sūnaus talentai slypi kitur, ir aštuoniolikmetis Niutonas įstojo į Kembridžo universitetą. Ten greitai susipažinęs su tuometinėmis mokslo bei matematikos naujovėmis jis pradėjo savarankiškus bandymus. Būdamas dvidešimt vienerių — dvidešimt septynerių metų jis sukūrė pagrindus mokslinėms teorijoms, pakeitusioms pasaulį.
Daugiau « Izaokas Niutonas »
|
|
