Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Tsai Lunas

Tsai LunasTsai Lunas (gyveno apie 50–121 m.) – kinas, laikomas popieriaus išradėju. Nors Kinijoje popierius buvo žinomas dar iki jo, tačiau jis iš esmės pagerino ir standartizavo popieriaus gamybos procesą.

Ts’ai Luno, popieriaus išradėjo, vardas daugeliui skaitytojų turbūt nežinomas. Turint omenyje jo išradimo svarbą, jo ignoravimas Vakaruose iš tiesų nesuprantamas. Esama didžiausių enciklopedijų, kuriose nėra nė trumpos žinutės apie Ts’ai Luną, ir jo vardas retai minimas standartiniuose istorijos vadovėliuose. Žinant popieriaus svarbą, šis tylėjimas apie Ts’ai Luno nuopelną gali sukelti įtarimą, kad jis neautentiška figūra. Tačiau kruopštūs tyrimai visiškai aiškiai parodo, jog Ts’ai Lunas buvo tikras žmogus, Kinijos imperatoriškojo teismo pareigūnas, maždaug 105 metais imperatoriui Cho Ti pristatęs popieriaus pavyzdžius. Kinų pasakojimai apie Ts’ai Luno išradimą (kuris buvo padarytas Chanų dinastijos periodu) yra visiškai tikėtini, be menkiausios legendos atspalvio. Kinai visada tikėjo, kad popierių išrado Ts’ai Lunas, o jo vardas Kinijoje gerai žinomas.

Apie Ts’ai Luno gyvenimą žinoma nedaug. Kinų rašytiniai šaltiniai mini, kad jis buvo eunuchas. Be to, yra užrašyta, jog imperatoriui labai patiko Ts’ai Luno išradimas, ir jis buvo paaukštintas — gavo aristokrato titulą bei praturtėjo. Tačiau vėliau jis įsivėlė į rūmų intrigas, ir tai lėmė jo žlugimą. Kinų raštai pasakoja, jog, užsitraukęs nemalonę, Ts’ai Lunas išsimaudė, apsirengė savo gražiausiais rūbais ir išgėrė nuodų.

Popieriaus naudojimas plačiai paplito Kinijoje antrame amžiuje, ir kelis šimtmečius kinai eksportavo popierių į kitas Azijos šalis. Jie ilgai slėpė popieriaus gaminimo techniką. Tačiau 751 metais arabai paėmė į nelaisvę kelis kinus, popieriaus gamintojus, ir neilgai trukus popierius buvo pradėtas gaminti Samarkande ir Bagdade. Popieriaus gamyba pasklido arabų pasaulyje, o dvyliktame amžiuje jį iš arabų perėmė ir europiečiai. Popieriaus naudojimas vis plito, ir, Gutenbergui išradus spausdinimą, popierius Vakaruose pakeitė pergamentą.

Šiandien popierius toks įprastas dalykas, jog sunku įsivaizduoti pasaulį be jo. Kinijoje iki Ts’ai Luno daugelis knygų buvo gaminamos iš bambuko. Tokios knygos, žinoma, buvo labai sunkios ir gremėzdiškos. Kai kurios knygos buvo rašomos ant šilko, tačiau jis buvo pernelyg brangus bendram naudojimui. Vakaruose iki popieriaus gamybos įsisavinimo daugelis knygų rašytos ant pergamento, kuris buvo gaminamas iš specialiai apdirbtos jaučio ar avies odos. Ši medžiaga pakeitė graikų, romėnų ir egiptiečių mėgstamą papirusą. Tačiau ir pergamento, ir papiruso ne tik buvo mažai, bet ir jų paruošimas buvo nepaprastai brangus.

Tai, kad knygos ir kita rašytinė medžiaga šiandien gali būti gaminamos taip pigiai ir tokiais dideliais kiekiais, daugiausia yra dėl popieriaus egzistavimo. Akivaizdi ir tiesa, jog popierius šiandien nebūtų toks svarbus, jeigu nebūtų spausdinimo mašinos; bet taip pat tiesa, kad spausdinimo mašina nebūtų tokia svarbi, jei neegzistuotų pigi ir gausi medžiaga, ant kurios galima spausdinti. Tad kuris gi turėtų būti vertinamas labiau: Ts’ai Lunas ar Gutenbergas? Nors abiejų įnašai beveik vienodai svarbūs, Ts’ai Lunui suteikiau pirmenybę dėl šių priežasčių: 1) Popierius naudojamas ne vien rašyti ir spausdinti. Tai labai daug kur pritaikoma medžiaga. 2) Ts’ai Lunas gyveno anksčiau už Gutenbergą, ir gali būti, jog Gutenbergas nebūtų išradęs spausdinimo, jeigu jau nebūtų egzistavęs popierius. 3) Jeigu būtų buvęs išrastas tik vienas iš dviejų, manau, jog daugiau knygų būtų buvę išleista, kombinuojant ksilografiją (kuri buvo žinoma dar gerokai prieš Gutenbergą) ir popierių, negu mašinraštį ir pergamentą.

7 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Ar prasminga įtraukti Gutenbergą ir Ts’ai Luną į įtakingiausių pasaulio žmonių dešimtuką? Kad gerai suprastume popieriaus ir spausdinimo išradimo svarbą, reikia apsvarstyti Kinijos ir Vakarų kultūrinį vystymąsi. Iki antro amžiaus po Kr. kinų civilizacija buvo daug mažiau pažengusi į priekį, negu Vakarų civilizacija. Per tolimesnį tūkstantmetį Kinijos pasiekimai pranoko Vakarus, ir septynis — aštuonis šimtmečius kinų civilizacija pagal daugelį standartų buvo labiausiai išaugusi žemėje. Tačiau po penkiolikto amžiaus Vakarų Europa pralenkė Kiniją. Šiems pasikeitimams buvo taikomi įvairūs kultūriniai paaiškinimai, bet daugelis tokių teorijų ignoruoja tai kas, būtų paprasčiausias paaiškinimas.

Žinoma, tai tiesa, jog žemės ūkis ir raštas Artimuosiuose Rytuose suklestėjo anksčiau, negu Kinijoje. Tačiau vien tai nepaaiškina, kodėl kinų civilizacija taip atsiliko nuo Vakarų. Pagrindinė priežastis, manau, buvo ta, kad iki Ts’ai Luno Kinijoje nebuvo patogios medžiagos rašyti, Vakarų pasaulyje buvo papirusas, ir nors ši medžiaga turi savo trūkumų, papiruso ritiniai daug tinkamesni knygoms, negu bambukas. Tinkamos medžiagos stygius buvo didžiulė kliūtis Kinijos kultūriniam progresui. Kinų mokslininkui reikėjo vežiotis visą vežimą to, ką mes palaikytume gana nedideliu knygų ryšulėliu. Galite įsivaizduoti, kaip buvo sunku tokioje situacijoje tvarkyti vyriausybinius reikalus!

Tačiau Ts’ai Luno išrastas popierius visiškai pakeitė situaciją. Turėdama tinkamą priemonę rašyti, Kinijos civilizacija greitai progresavo ir per kelis šimtmečius pasivijo Vakarus. (Žinoma, čia suvaidino vaidmenį politinis Vakarų nevieningumas, tačiau tuo negalima visko paaiškinti. Ketvirtame amžiuje Kinija buvo dar labiau susiskaldžiusi nei Vakarai, bet kultūrinėje srityje greitai vystėsi.) Tolimesniais amžiais, kai progresas Vakaruose buvo palyginti lėtas, Kinijoje buvo padaryti tokie svarbūs atradimai, kaip kompasas, parakas ir ksilografija. Kadangi popierius pigesnis už pergamentą ir jo galima pagaminti daugiau, situacija dabar pasikeitė Kinijos naudai. Pradėjus naudoti popierių, Vakarų tautoms pavyko sumažinti kultūrinį atotrūkį. Tačiau Marko Polo raštai patvirtina tą faktą, kad net tryliktame amžiuje Kinija daug labiau klestėjo už Europą.

Tad kodėl gi Kinija ilgainiui atsiliko nuo Vakarų? Buvo pasiūlyta įvairių kultūrinių paaiškinimų, bet turbūt tinka tik paprastas technologinis. Penkiolikto amžiaus Europoje genijus, vardu J. Gutenbergas, išrado masinės knygų gamybos būdą. Todėl Europos kultūra greitai augo. Kadangi Kinija neturėjo Gutenbergo, kinai liko su ksilografija, ir jų kultūra progresavo palyginti lėtai.

Jeigu sutinkate, jog tokia analizė teisinga, tenka pripažinti, kad Ts’ai Lunas ir J. Gutenbergas yra dvi centrinės žmonijos istorijos figūros. Ts’ai Lunas užima daug aukštesnę padėtį už kitus išradėjus ir dar dėl vienos priežasties. Daugelis atradimų yra savo laiko produktai ir būtų buvę padaryti, net jeigu būtų niekada neegzistavęs jų autorius. Tačiau to negalima pasakyti apie popierių. Europiečiai pradėjo gaminti jį, tik praėjus tūkstančiui metų po Ts’ai Luno ir tai tik dėl to, kad išmoko tą procesą iš arabų. Kiti azijiečiai, net matę kinų gamybos popierių, nesugebėjo pasigaminti jo patys. Taigi popieriaus gamybos būdo išradimas buvo pernelyg sudėtingas, kad būtų laikomas pakankamai atsilikusios kultūros rezultatu. Tai neabejotinai labai talentingo individo nuopelnas. Ts’ai Lunas buvo būtent toks individas, ir jo atrasta popieriaus gamybos technologija naudojama iki šiol (tik 1800 m. po Kr. buvo įvesta mechanizacija).

Dėl šių priežasčių Gutenbergas ir Ts’ai Lunas, verti būti pirmajame dešimtuke, ir Ts’ai Lunas turi eiti pirmiau už Gutenbergą.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>