Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Vladimiras Leninas

Vladimiras Leninas

Vladimiras Leninas

Vladimiras Iljičius Leninas (rus. Владимир Ильич Ленин, tikroji pavardė Uljanovas, 1870 m. balandžio 22 d. Simbirske – 1924 m. sausio 21 d. Gorkuose netoli Maskvos) – Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Tarybų Sąjungos įkūrėjas, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas.

Vladimiras Iljičius Uljanovas, šiandien geriau žinomas savo pseudonimu Leninas, buvo politinis vadas, turėjęs didžiausią įtaką komunizmo įsitvirtinimui Rusijoje. Uolus Karlo Markso mokinys Leninas pradėjo politiką, apie kurią Marksas tik užsiminė. Dėl greito leniniško komunizmo varianto paplitimo įvairiose pasaulio dalyse šis žmogus turi būti laikomas vienu įtakingiausių istorijoje.

Leninas gimė 1870 m. Simbirske (dabar jo garbei pavadintame Uljanovsku), Rusijoje. Jo tėvas buvo teisininkas, tačiau vyresnysis brolis Aleksandras, jaunas radikalas, buvo nužudytas už dalyvavimą pasikėsinime į carą. Iki dvidešimt
trejų metų Leninas pats tapo karštu marksistu. 1895 m. už revoliucinę veiklą jis buvo suimtas caro vyriausybės ir keturiolika mėnesių praleido kalėjime, po to buvo ištremtas į Sibirą.

Gyvendamas Sibire trejus metus (kurie, atrodo, nebuvo jam itin nemalonūs), Leninas vedė bendramintę revoliucionierę ir parašė knygą “Kapitalizmo raida Rusijoje”. Jo tremtis Sibire baigėsi 1900 m. vasarį, ir po kelių mėnesių Leninas iškeliavo į Vakarų Europą. Ten, dirbdamas kaip profesionalus revoliucionierius, jis praleido septyniolika metų. Kai Rusijos socialdemokratų darbininkų partija, kuriai jis priklausė, suskilo į dvi frakcijas, Leninas tapo didesnės
frakcijos, bolševikų, vadu.

Pirmasis pasaulinis karas suteikė Leninui puikias sąlygas pasireikšti. Dėl karo Rusija patyrė karinių ir ekonominių nuostolių, labai padidėjo nepasitenkinimas visa carine sistema. 1917 m. kovą caro vyriausybė buvo nuversta, ir kurį laiką atrodė, kad Rusijoje įsigalės demokratinis režimas. Sužinojęs apie caro nuvertimą, Leninas bematant grįžo į Rusiją. Ten jis suprato, jog demokratinės partijos, nors jau sukūrusios laikinąją vyriausybę, nėra stiprios ir jog tai ideali proga nors ir negausiems, bet gerai organizuotiems komunistams perimti valdžią. Taigi Leninas paragino bolševikus nedelsiant nuversti laikinąją Vyriausybę ir pakeisti ją komunistine. Pirmasis bandymas liepos mėnesį buvo nesėkmingas, ir Leninui teko slėptis. Antrasis bandymas 1917 m. lapkritį pasisekė, ir Leninas tapo naujosios vyriausybės galva.

Vadovaudamas vyriausybei, Leninas buvo žiaurus, bet labai pragmatiškas. Pirma, jis vertė be kompromisų ir greitai pereiti prie socialistinės ekonomikos. Kai tai nepavyko, jis buvo pakankamai lankstus, kad pakeistų savo nuomonę ir sukurtų kapitalistinę—socialistinę ekonomiką, kuri vyravo Tarybų Sąjungoje kelerius metus.

1922 m. gegužę Leninas patyrė stiprų priepuolį ir iki savo mirties 1924 m. jis buvo beveik visiškai neveiklus. Po mirties jo kūnas buvo rūpestingai balzamuotas ir paguldytas ant pakylos mauzoliejuje, Raudonojoje Aikštėje Maskvoje. Leninas pirmiausia svarbus kaip veiksmo žmogus, kuris atvedė bolševikus į valdžią Rusijoje ir taip įtvirtino pirmą komunistinę vyriausybę pasaulyje. Jis pirmasis Karlo Markso teorijas pavertė tikra politine praktika. Tai buvo lūžis šiuolaikinėje istorijoje. Nuo 1917 iki 1979 m. visame pasaulyje komunistų valdžia be paliovos plėtėsi ir kurį laiką maždaug trečdalis Žemės žmonijos buvo valdomas komunistų.

Nors pirmiausia svarbus kaip aktyvus politinis vadas, Leninas didelę įtaką padarė ir savo raštais. Lenino idėjos neprieštaravo Markso postulatams, tačiau akcentas buvo kitur. Leninas be galo domėjosi revoliucijos taktika ir laikė save jos žinovu. Jis nuolatos akcentavo smurto svarbą; tipiška citata būtų — “Jokia klasių kovos problema istorijoje dar nebuvo išspręsta kitu keliu, kaip tik smurto”. Marksas tik kartais užsimindavo apie proletariato diktatūrą. O Leninas buvo tiesiog užvaldytas šios temos. “Proletariato diktatūra, — rašė jis , — yra ne kas kita, kaip jėga pagrįsta ir visiškai neribota valdžia”.

Ar svarbios Lenino grynai politinės idėjos? Anaiptol ne tokie jau nepažeidžiami lenininiai režimai žlugo. Leninas tikėjosi, o jo oponentai nuogąstavo, kad koncentracijos stovyklų ir propagandos pagalba jo sistema išsilaikys per amžius. Jis klydo, ir todėl jo istorinė svarba daug mažesnė. Tačiau nors Lenino, kaip teoretiko, svarba buvo pervertinta (beveik visos jo ekonominės idėjos yra iš Karlo Markso raštų), vis dėlto jis buvo reikšmingas veiklos žmogus — politinis lyderis, kuris paėmė valdžią ir panaudojo ją savo šalies permainoms. Bet, nustatinėjant jo vietą istorijoje, pirmiausia jo veiksmus reikia palyginti su jo sekėjo, Josifo Stalino, politika.

Leninas, šiaip ar taip, valdė tik penkerius metus. Per tą laiką jis visiškai sužlugdė Rusijos aristokratijos valdžią ir pakreipė šalį socializmo keliu. Tačiau būtent Stalinas, o ne Leninas, daugelį tarybinių ūkininkų suvarė į kolūkius; Stalinas, o ne Leninas, visiškai panaikino Tarybų Sąjungoje privataus biznio įmones; ir valdant būtent Stalinui, o ne Leninui, tarybinis komunizmas virto globaline jėga, kurios veikla metė iššūkį Vakarams kiekvienoje Žemės valstybėje. Leninas per kelerius savo valdymo metus pražudė milijonus žmonių; jis įkūrė koncentracijos stovyklas, kaip būdą susidoroti su politine komunistinės programos opozicija. Tačiau būtent prie Stalino šių stovyklų sistema (vadinamasis “gulago archipelagas”) labiausiai išsiplėtė; ir būtent prie Stalino buvo įvykdyta daugiausiai vyriausybinių “valymų” ir nužudyta daugiausiai žmonių.

84 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Tad ar galėtume teigti, kad dėl to, jog Leninas buvo Stalino pirmtakas ir paruošė jam kelią, Leninas turėtų būti laikomas svarbesniu iš judviejų? Šis atvejis panašus į Makedonijos karaliaus Pilypo II ir jo sūnaus Aleksandro Didžiojo. Pilypas buvo puikus vadas, kurio kariniai ir organizaciniai sugebėjimai neabejotinai paruošė galimybes veikti Aleksandrui. Tačiau Aleksandras taip gerai išnaudojo tas galimybes — daug geriau, negu kas nors tikėjosi, ir turbūt kur kas geriau, negu būtų išnaudoję kiti žmonės, — taigi didesnę nuopelnų dalį dėl to, kas įvyko, teisinga priskirti Aleksandrui. Dėl panašios priežasties Stalinas įtakingesnė figūra už Leniną.

Tačiau net jeigu Leninas nėra toks svarbus, kaip Stalinas (ar Marksas, kurio raštai buvo viso komunistų judėjimo teorinė bazė bei stimulas), jis vis dėlto ryški figūra. Jis ne tik paruošė dirvą Stalinui TSRS; jo raštai, politika bei pavyzdys stipriai veikė kitų šalių komunistinius judėjimus.

Kartais tvirtinama, kad keistas Tarybų Sąjungoje atsiradęs sąstingis buvo ne lenininės sistemos, o Stalino žiaurumo rezultatas. Šis požiūris atrodo neteisingas. Pirma, milijonai žmonių TSRS buvo nužudyti, valdant Leninui, dar iki Stalinui paimant valdžią. Be to, beribį žiaurumą demonstravo ir kitų komunistinių valstybių vadovai. Ryškus pavyzdys — Pol Potas, 1975 — 1979 m. valdęs Kambodžą. Per tą palyginti trumpą laikotarpį žuvo apie du milijonus Kambodžos
gyventojų — dar didesnė nužudytų gyventojų proporcija, negu per dvidešimt penkerius Stalino valdymo metus. Net jeigu Lenino sukurta sistema tiesiogiai nelėmė tokių žudynių, atrodo, ji sudarė gana geras sąlygas tam įvykti. Leninas galėjo praleisti vsą savo gyvenimą, bandydamas panaikinti priespaudą, tačiau jo veiklos rezultatas buvo individualių laisvių sužlugdymas didelėje pasaulio dalyje.

Kadangi dabar aišku, jog marksistinis-leninistinis judėjimas netruko šimtmečius, atrodo nebėra prasmės įtraukti Leniną į pirmąjį dvidešimtuką. Tačiau vis dar atrodo teisinga įtraukti jį į šimto įtakingiausių žmonių sąrašą. Jo Rusiją pakeitusi įtaka pakankamai didelė, kad jį būtų galima palyginti su Petru Didžiuoju; o atsižvelgiant į jo įtaką kitoms šalims, aišku, jog Leninas turi užimti dar aukštesnę vietą už Petrą, nors gerokai žemesnę už Staliną.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>