Alfonsas Mucha

Alfonsas Mucha

Alfonsas Mucha (ček. Alfons Maria Mucha, 1860 m. liepos 24 d. – 1939 m. liepos 14 d.) buvo Čekijos tapytojas bei dizaineris secesijos laikotarpiu. Plačiai išgarsėjo beveik per naktį, sukūręs teatro afišą Gismonda (1894–1895), kurią užsisakė Paryžiaus aktorė Sara Bernard. Aktorė vėliau su A. Mucha sudarė sandorį, pagal kurį jis sukūrė dar kelias afišas jai bei Renesanso teatrui. Jo svarbiausias gyvenimo kūrinys yra didelio formato drobių ciklas Slavų epopėja, kurį kūrė aštuoniolika metų. Taip pat prisidėjo prie Laisvųjų masonų ložės atkūrimo Čekoslovakijoje.

Gimė Ivančicėse teismo tarnautojo Ondržėjaus Muchos šeimoje. Turėjo dvi seseris. Mokėsi Slavų gimnazijoje Brne, kur pragyvenimui užsidirbdavo giedodamas chore. Po nesėkmingo bandymo įstoti į Prahos Meno Akademiją trumpai dirbo stenografu Ivančicių teisme. 1879 m. Vienoje dirbo teatro dekoracijų tapytoju firmai Kautský – Brioschi – Burghardt. 1883 m. jį pasikvietė grafas Khuen Belassi, kad sukurtų interjero dekoracijas jo pilyse netoli Hrušovany nad Jevišovkou (Moravijoje). 1883 m. pradėjo studijas Miuncheno akademijoje, o vėliau perėjo į Académie Julian, po to Académie Colarossi Paryžiuje. Istorinis lūžis jo karjeroje įvyko, kai gavo užsakymą afišai iš Paryžiaus aktorės Saros Bernard. 1906 m. vedė Mariją Chytilovą. JAV buvo pripažintas geriausiu dekoracijų kūrėju pasaulyje. Vis dėlto jis troško grįžti į gimtąją Čekiją. Buvo pirmųjų naujai susikūrusios nepriklausomos Čekoslovakijos pašto ženklų bei banknotų autorius. Jo talentas buvo visapusiškas: nuo skulptūros iki fotografijos ar teatro. Mucha tapo žinomas kaip taikomojo meno kūrėjas – be plakatų ir afišų kūrė ir etiketes vyno buteliams, šokoladams, sausainiams, cigaretėms ir panašiai, tapė projektus restorano meniu, kalendoriams, dekoratyvinėms širmoms, iliustravo knygas. Kūrė projektus interjerams, indams, juvelyrikai, sukūrė Švento Vito katedros vitražo projektą.

Alfonsas Mucha buvo didelis patriotas ir visą gyvenimą svajojo realizuoti didelio formato drobių ciklą Slavų epopėja, kuriuo norėjo apibendrinti slavų istoriją. Jį tapė Zbiroho pilyje nuo 1910 m., baigė 1928 m. Muchos mecenatas Charles Crane (JAV) ciklą padovanojo Prahos miestui. Dabar jį galima pamatyti Moravos Krumlovo pilyje.

Alfonsas Mucha buvo ir geras fotografas. Savo nuotraukas naudojo ir tapybos reikmėms, abiejose kūrybos srityse naudojo panašią kompoziciją. Muchos dokumentinės nuotraukos iš kelionės po ikirevoliucinę Rusiją buvo panauduotos kaip svarus pagrindas Slavų epopėjos ciklui. Gavęs Paryžiaus Pasaulio ekspozicijos 1900 m. komisaro užsakymą papuošti Bosnijos ir Hercegovinos paviljoną, Mucha pirmiausia su fotoaparatu nuvyko į Balkanus ir tik po to sukūrė gigantišką pano, kuris tapo svarbiausiu ekspozicijos akcentu. Jis yra čekiško klasikinio fotografinio akto pradininkas.

Alfonsas Mucha mirė Prahoje 1939 m. liepos 14 d., po Gestapo tardymų (buvo vienas pirmųjų Čekijos asmenybių, areštuotų Gestapo) „nuo plaučių uždegimo“. Palaidotas Vyšehrado kapinėse Prahoje.