Apokalipsė (gr. apokalypsis – apreiškimas) – apreiškimas Jonui, Naujojo Testamento knyga. Pranašaujama pasaulio pabaiga, greitas antrasis Kristaus atėjimas, jo pergalinga kova su Antikristu, paskutinis teismas, tūkstantmetė Dievo karalystė teisuoliams.
|
|||||
|
Antikristas – mitinis svarbiausias Kristaus priešininkas – jo netikras antrininkas, imituojantis jį apsišaukėlis. Animizmas (lot. anima – siela, dvasia) – pirmykštis tikėjimas, kad ne tik žmogus, bet ir gyvūnai, augalai, daiktai turi sielą. Andajas – senovės lietuvių dievas, mirusiųjų valdovas. Amūras, Kupidonas – romėnų meilės dievas. Paprastai vaizduojamas berniuku su lanku ir strėlėmis. Amonas – senovės egiptiečių saulės, orų ir derlingumo dievas. Ambrozija (gr. ambrosia – nemirtingumas) – senovės graikų mitologijoje – Olimpo dievų maistas ir kvapnus skystis kūnui įtrinti, darantis juos nemirtingus ir amžinai jaunus. Ambraziejus (Ambrosijus; apie 337 – 397) – krikščionių teologas, rašytojas. Šventasis. Milano vyskupas (nuo 374). Alachas (arab. al–ilach – dievas) – musulmonų dievas. Alachas – tas pats Dievas, kurį garbina judėjai ir krikščionys. Musulmonų religija skelbia, kad jis kartais siųsdavęs pranašus, turėjusius nukreipti žmones į tiesos kelią: Musą (Mozę), Isą (Jėzų) ir kitus. Mahometas esąs paskutinysis pranašas, jam Alachas perdavęs Koraną – paties Alacho žodžius. Aidas – senovės graikų mirusiųjų pasaulio dievas, kitaip Hadas. |
|||||
|
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||