Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Džonas Stiuartas

Džonas Stiuartas

Džonas Stiuartas

Džonas Stiuartas, trečiasis Bjuto grafas (angl. John Stuart, 3rd Earl of Bute; 1713 m. gegužės 25 d. – 1792 m. kovo 10 d.) – britų valstybės ir politinis veikėjas, valdant karaliui Jurgio III, torių partijos narys, užbaigęs vigų dominavimo periodą. 1762—1763 m. buvo septintuoju Didžiosios Britanijos premjeru po Thomas Pelham-Holles. Pirmasis ministras pirmininkas škotas po 1707 m. Unijos Akto.

Džonas Stiuartas – vienos iš jaunesnių Stiuartų giminės atšakų atstovas, artimai giminiavęsis su Campbell klanu – jo motina buvo pirmojo Argailo hercogo duktė. 1723 m. mirus tėvui, antrajam Bjuto grafui Džeimsui Stiuartui, Džonas tapo naujuoju Bjuto grafystės atstovu (Marquess of the County of Bute).

1720–1728 m. mokėsi Eton College, vėliau iki 1732 m. – Nyderlandų Leideno universitete, kur įgijo civilinės ir viešosios teisės laipsnį. 1736 m. vedė Bjuto grafaitę Mary Stuart, sero Edward ir ledi Mary Wortley Montagu dukterį, su kuria susilaukė 9 vaikų.

1737 m. buvo išrinktas škotų perų atstovu. Kadangi Lordų Rūmuose jis nevystė aktyvesnės veiklos, tai 1741 m. nebebuvo perrinktas. Po to grįžo į Škotiją, kur keletą metų valdė savo nuosavybę, užsiiminėjo botanika. Po antrojo Jakobitų sukilimo 1745 m. persikraustė į Vestminsterį, kur po poros metų susipažino su Velso princu Frederick Louis ir tapo jo artimu bendražygiu. Princui mirus 1751 m. Džonas Stiuartas tapo jo sūnaus George William Frederick auklėtoju ir našlės Augusta von Sachsen-Gotha-Altenburg šeimos patarėju. Apie pastarosios slaptus ryšius su Bjuto grafu sklandė nepagrįsti gandai.

1760 m. Georgui tapus Didžiosuos Britanijos karaliumi Jurgiu III, Džonas Stiuartas išlaikė jam didelę įtaką. Būdamas torių partijos šalininkas, jis tuos pačius principus diegė ir būsimajam karaliui. Jau nuo pat valdymo pradžios Jurgis III apsiėmė sugriauti vigų turėtą įtaką. Padedant „karaliaus bičiuliams“ Stiuartas tapo ministru pirmininku. Šiame poste jis pagarsėjo 1763 m. įvesdamas prieštaringai vertintą sidro mokestį (Cider Bill) bei pasirašydams Paryžiaus sutartį, užbaigusią Septynerių metų karą. Atsistatydino spaudžiamas vigų opozicijos dėl aštrios kritikos Paryžiaus sutarties nuolaidų atžvilgiu (manyta, jog jis vedė slaptas derybas su prancūzais) ir įvestų mokesčių priešininkų.

Lordų Rūmuose jis išliko iki pat 1780 m. Visą likusį gyvenimą vėliau praleido savo valdose Hampšyre, Anglijos pietuose. Užsiėmė savo mėgstama sritimi – tyrinėjimais botanikos srityje (jo vardas naudojamas moksliniuose augalų pavadinimuose). Taip pat vystė mecenato veiklą, bičiuliavosi su žymiais to meto rašytojais ir menininkais.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>