Muhamedas Ali (Muhammad Ali, g. 1942 m. sausio 17 d., tikrasis vardas Cassius Clay), amerikiečių boksininkas.
Gimė 1942 sausio 17 d. Luisvilyje, Kentukio valstijoje, JAV. Boksą ėmė treniruotis nuo 12 metų. Pradžia buvo tokia, kad dvylikamečiui Ali piktadarys pavogė dviratį ir jis dėl šio įvykio pasiskundė policininkui bei bokso treneriui Džo Martinui (Joe Martin). Policininkas patarė išmokti boksuotis ir kautis, ėmė treniruoti berniuką ir šis, savo pastangų dėka, iškopė į pirmąją vietą jaunimo kategorijoje. Besimokydamas aukštojoje mokykloje 6 kartus laimėjo Kentukio „Aukso Pirštinę“ ir dėl to mokyklą baigė, nepaisant labai blogų pažymių. Ali vėliau juokavo: „Aš sakiau, kad esu stipriausias, o ne protingiausias“.
1960 m. olimpinėse žaidynėse Romoje Ali iškovojo aukso medalį vidutinio svorio kategorijoje. Po olimpinės pergalės grįžusio iš žaidynių sportininko tautiečiai nepalaikė. Padavėjos atsisakė aptarnauti restorane, nes tik baltieji turi tokias privilegijas, po kilusių muštynių su baltaodžiu, nesitverdamas pykčiu dėl diskriminacijos, Muhametas aukso medalį išmetė į Ohajo upę.
1960–1963 m. jaunasis boksininkas pasiekė rekordą 19 kovų (iš jų 15 nokautų), 0 pralaimėjimų. Garsėjo savo netradiciniu kovos stiliumi, ryžtingumu ir pasitikėjimu savimi. Nuspėdavo kelintam raunde nokautuos priešininką ir vis kartodavo frazę: „Aš stipriausias“.
1962 m. atsisakė tikrojo vardo – Kasijus Klėjus (Cassius Clay), įstojo į „Juodųjų musulmonų“ sektą ir pasivadino Muhamedu Ali.
Už atsisakymą kariauti kariuomenėje Vietname 1967 m. Muhamedui Ali atimtas pasaulio čempiono titulas ir paskirta bausmė – 5 metai kalėjimo. Po 3 metų pateikus daugybę apeliacijų iš kalėjimo buvo paleistas ir 1970 m. grįžo į ringą.
1971 m. čempionu netapo, nes pralaimėjo Džo Fraizeriui.
Čempiono titulą susigrąžino 1974 m. nugalėjęs Džordžą Formeną (George Foreman) sunkiasvorių čempionate. Po varžybų „Ring“ žurnale paskelbtas metų kovotoju. 1974 m. susitiko kovoje su Fraizeriu, kurį nokautavo 14 raunde. Savo titulą sėkmingai apgynė iki 1978 m. 1978 m. kovą pralaimėjo Leonui Spinksui, kuris dalyvavo tik 8 profesionalioje kovoje. Tačiau atsakomajame susitikime Spinksas buvo nugalėtas ir Ali paskelbtas čempionu.
1979 m. birželio 27 d. Ali oficialiai paskelbė, kad pasitraukia iš bokso arenos. Tačiau po metų, 1980 m. spalio 2 d. dar kartą pasirodė ringe, bet pralaimėjo Lariui Holmsui.
Nepaisydamas pralaimėjimo Holmsui ir prastos sveikatos, Muhametas Ali 1981 m. spalio 11 d. dar kartą pasirodė arenoje ir vėl pralaimėjo 12 metų jaunesniam boksininkui Trevorui Berbikui. Nuo to laiko Muhametas Ali paliko boksą. Jo karjeroje: 56 laimėtos kovos, (iš jų 37 nokautai) ir 5 pralaimėjimai (iš jų 1 nokautas).
1982 m. Muhamedui Ali medikai nustatė vegetacinį nervų sistemos susirgimą – Parkinsono ligą (manoma, jog tai dėl bokso). Nepaisant to, pasaulyje yra milijonai Ali fanų.
1985 m. buvo pakviestas vesti derybas dėl pagrobtų amerikiečių Libane.
1996 m. Atlantoje vykusiose vasaros paraolimpinėse žaidynėse suteikta garbė uždegti Olimpinę ugnį. Per šias olimpines žaidynes jam buvo įteiktas olimpinis aukso medalis už tą pirmąjį, kurį čempionas įmetė į Ohajo upę.
Muhamedo Ali dukra Laila Ali taip pat tapo boksininke, 1999 m. pateikė staigmeną nugalėjusi rimtas priešininkes ir taip paneigė tėvo žodžius, kad moterys negali būti boksininkės, nes nesutvertos smūgiams į krūtinę ir į veidą.
Šiuo metu Muhamedas Ali gyvena Mičigane.
Leave a Reply