Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Vilhelmas Konradas Rentgenas

Vilhelmas Konradas RentgenasVilhelmas Konradas Rentgenas (vok. Wilhelm Conrad Röntgen, 1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas − 1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją.

Vilhelmas Konradas Rentgenas, katodinių spindulių atradėjas, gimė 1845 metais Lenepe, Vokietijoje. 1869 m. Ciūricho universitete gavo mokslų daktaro laipsnį. Kitus devyniolika metų Rentgenas dirbo daugelyje įvairių universitetų ir pamažu įgijo puikaus mokslininko reputaciją. 1888 m. jis buvo paskirtas fizikos profesoriumi bei Viurcburgo universiteto fizikos instituto direktoriumi. Būtent ten 1895 m. Rentgenas ir padarė jį išgarsinusį atradimą.
Daugiau « Vilhelmas Konradas Rentgenas »

Edvardas Dženeris

Edvardas DženerisEdvardas Dženeris (angl. Edward Jenner 1749 m. gegužės 17 d. Berklis, Glosteršyras, Anglija – 1823 m. sausio 26 d. ten pat) – anglų mokslininkas, išradęs pirmąją vakciną.

Anglų gydytojas Edvardas Dženeris buvo žmogus, kuris atrado ir išpopuliarino vakcinacijos techniką, kaip apsisaugojimo nuo siaubingos ligos, raupų, priemonę.

Šiandien, kai, Dženerio dėka, niekas žemėje nebeserga raupais, mes linkę užmiršti, kokios siaubingos buvo tos ligos sukeliamos pasekmės ankstesniais šimtmečiais. Raupai buvo tokie užkrečiami, jog ta liga buvo persirgę beveik visi žmonės Anglijoje. Ir jie buvo tokie pavojingi, kad 10-20 procentų susirgusiųjų mirdavo. Iš išlikusiųjų 10-15 procentų visam gyvenimui būdavo subjauroti gilių randų. Raupais, žinoma, sirgo ne tik Europoje, bet ir Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Kinijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Ypač raupais sirgdavo vaikai.
Daugiau « Edvardas Dženeris »

Zigmundas Froidas

Zigmundas FroidasZigmundas Froidas (vok. Sigmund Freud 1856 m. gegužės 6 d. – 1939 m. rugsėjo 23 d.) – austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.

Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, gimė 1856 metais Pršybore, tuometinėje Austrijos imperijoje. Kai jam buvo ketveri metai, jo šeima atvyko į Vieną, kur jis gyveno beveik visą savo gyvenimą. Froidas labai gerai mokėsi mokykloje, o 1881 m. Vienos universitete gavo mediko diplomą. Kitus dešimt metų jis tyrinėjo fiziologiją, prisijungė prie psichiatrinės klinikos personalo, vertėsi privačia neurologine praktika, dirbo Paryžiuje su garsiu prancūzų
neurologu Z. Sarko bei su Vienos gydytoju Brojeriu.
Daugiau « Zigmundas Froidas »

Vilhelmas I Užkariautojas

Vilhelmas UžkariautojasVilhelmas I Užkariautojas (apie 1027 m. – 1087 m. rugsėjo 9 d.) – Anglijos karalius ir Normandijos kunigaikštis. Vienas pačių žymiausių Anglijos valdovų, juo tapo po Heistingso mūšio 1066 metais.

1066 m. kunigaikštis Vilhelmas iš Normandijos su vos keliais tūkstančiais karių perplaukė Lamanšo sąsiaurį, norėdamas tapti Anglijos valdovu. Jo drąsus sumanymas pavyko, ir tai buvo paskutinė sėkminga svetimšalių invazija į Angliją. Normanų užkariavimas reiškė daug daugiau, negu tai, kad Anglijos sostą užėmė Vilhelmas, o vėliau jo įpėdiniai. Jis iš esmės veikė visą tolimesnę Anglijos istoriją.
Daugiau « Vilhelmas I Užkariautojas »

Julijus Cezaris

Julijus CezarisGajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Julius Caesar, 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas.

Julijus Cezaris, garsusis romėnų karo ir politikos vadas, gimė Romoje 100 m. pr. Kr., keistos politinės sumaišties periodu. Antrame amžiuje pr. Kr., po pergalės prieš Kartaginą, Antrajame Pūnų kare, romėnai buvo sukūrę didžiulę imperiją. Šis užkariavimas romėnus labai praturtino.

Tačiau karai suardė socialinę bei ekonominę Romos struktūrą ir nuskurdino daugelį valstiečių. Romėnų senatas, tam tikra nedidelio miesto vyresniųjų taryba, nesugebėjo efektyviai valdyti didelės imperijos. Įsigalėjo politinė korupcija, ir visi Viduržemio jūros baseino regionai kentėjo nuo netikusio romėnų valdymo. Pačioje Romoje nuo 133 m. pr. Kr. prasidėjo ilgas netvarkos periodas.
Daugiau « Julijus Cezaris »

Josifas Stalinas

Josifas StalinasJosifas Stalinas (tikroji pavardė Džiugašvilis, 1879 m. gruodžio 21 d. Goryje, Gruzijoje – 1953 m. kovo 5 d. Maskvoje; rus. Иосиф Виссарионович Джугашвили-Сталин) – Tarybų Sąjungos politinis veikėjas, komunistų partijos lyderis.

Stalinas, kurio tikrasis vardas Josifas Visarionovičius Džiugašvilis, daug metų buvo Tarybų Sąjungos diktatorius. Jis gimė 1879 metais Gori mieste, Gruzijoje, Kaukaze. Jo gimtoji kalba buvo gruzinų. Rusų kalbą jis išmoko vėliau ir
visada kalbėjo su stipriu gruzinišku akcentu.

Stalinas augo skurde. Jo tėvas, be saiko gėręs ir negailestingai mušęs sūnų batsiuvys, mirė, kai Josifui buvo vienuolika metų. Vaikystėje Josifas lankė Gori bažnyčios mokyklą, o paauglystėje mokėsi Tifliso teologijos seminarijoje. Tačiau 1899 m. už šventvagiškų idėjų propagavimą buvo išmestas. Jis prisijungė prie pogrindinio marksistinio judėjimo, o 1903 m. skilus partijai, stojo į bolševikų pusę. Iki 1917 m. jis buvo aktyvus partijos narys, mažiausiai šešis kartus areštuotas. (Kadangi jam skirtos bausmės buvo gana lengvos, ir dažnai jam pavykdavo jų išvengti, gali būti, kad jis kurį laiką dirbo dvigubu agentu.) Būtent šiuo periodu jis pasirinko pseudonimą “Stalinas” (plieninis žmogus).
Daugiau « Josifas Stalinas »

Karalienė Izabelė I

Karalienė Izabelė IIzabelė I (1451 m. balandžio 22 d., Madrigalis, Kastilija ir Leonas, Ispanija – 1504 m. lapkričio 26 d., Medina del Kampas, ten pat) – ilgametė Kastilijos ir faktiškai visos Ispanijos valdančioji karalienė. Suvienijo ispanų žemes, įtvirtino katalikybę, įsteigė inkviziciją, išvijo iš šalies žydus ir maurus.

Šiandien daugelis prisimena Izabelę I iš Kastilijos tik kaip karalienę, kuri finansavo Kristupo Kolumbo kelionę per Atlantą. Iš tikrųjų tai buvo energinga ir gabi valdovė, padariusi nemažai esminių sprendimų, kurie šimtmečiais darė
poveikį Ispanijai bei Lotynų Amerikai ir netiesiogiai veikia milijonus žmonių šiandien. Kadangi didžiąją dalį jos politikos lėmė konsultacijos su savo įžvalgiu ir tokiu pat gabiu vyru Ferdinandu iš Aragono, šiame skyriuje bus kalbama apie juos abu.
Daugiau « Karalienė Izabelė I »

Tomas Džefersonas

Tomas DžefersonasTomas Džefersonas (angl. Thomas Jefferson; 1743 m. balandžio 13 d. – 1826 m. liepos 4 d.) buvo 3-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius.

Tomas Džefersonas, trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ir Nepriklausomybės deklaracijos autorius, gimė 1743 metais Sadvelyje, Virdžinijoje. Jo tėvas buvo matininkas ir pasiturintis plantatorius, didelį dvarą palikęs sūnui. Džefersonas dvejus metus mokėsi Viljamo ir Marijos koledže, bet paliko jį, negavęs laipsnio. Po to kelerius metus studijavo teisę ir 1767 m. buvo priimtas į Virdžinijos advokatūrą. Kitus septynerius metus Džefersonas praleido kaip praktikuojantis teisininkas bei plantatorius. Be to, jis tapo žemesniųjų Virdžinijos įstatymų leidžiamosios valdžios rūmų, Biurgerių rūmų, nariu.
Daugiau « Tomas Džefersonas »

Hernanas Kortesas

Hernanas KortesasHernanas Kortesas (isp. Hernán Cortés, pirmasis Valle de Oaxaca markizas, 1485 m. Medeljino mieste, Estremadūros provincijoje, Ispanijos Kastilijos karalystėje – 1547 m. gruodžio 2 d. Castilleja de la Cuesta mieste Sevilijos provincijoje Ispanijoje) – ispanų konkistadoras, 1521–1530 m. Naujosios Ispanijos generalgubernatorius.

Hernanas Kortesas, Meksikos užkariautojas, gimė 1485 metais Medeline, Ispanijoje. Jo tėvas buvo smulkus didikas. Jaunystėje Kortesas Salamankos universitete studijavo teisę. Devyniolikos metų jis išvyko iš Ispanijos ieškoti laimės naujai atrastame Vakarų pusrutulyje. 1504 m. jis atkeliavo į Ispaniolą ir kelerius metus praleido kaip gerai išauklėtas fermeris ir vietinis donžuanas. 1511 m. jis dalyvavo ispanams užkariaujant Kubą. Po šio įvykio jis vedė imperatoriškojo Kubos valdovo Diego Velaskvezo brolienę ir buvo paskirtas Santjago majoru.
Daugiau « Hernanas Kortesas »

Fransiskas Pisaras

Fransiskas PisarasFransiskas Pisaras (isp. Francisco Pizarro y González 1471 m. kovo 16 d. arba 1476 m. Truchiljas, Ispanija – 1541 m. birželio 26 d. Lima, Peru) – ispanų konkistadoras. Panamos ir Peru užkariavimų dalyvis.

Fransiskas Pisaras, bemokslis ispanas avantiūristas, užkariavęs Inkų imperiją Peru, gimė apie 1475 metus Truchilyje, Ispanijoje. Kaip ir Fernandas Kortesas, kurio karjera daugeliu atžvilgių panaši, Pisaras atkeliavo į Naująjį Pasaulį ieškoti garbės ir laimės. 1502 — 1509 metais Pisaras gyveno Karibų saloje Ispanioloje, kurioje dabar yra Haitis ir Dominikos Respublika. 1513 m. jis dalyvavo Vaško Nuneso de Balboa vadovaujamoje ekspedicijoje, kurios metu buvo atrastas Ramusis vandenynas. 1519 m. jis apsistojo Panamoje. 1522 m. būdamas apie keturiasdešimt septynerių metų, Pisaras iš ispano keliautojo Paskalio da Andagojos sužinojo apie egzistuojančią Inkų imperiją. Įkvėptas neseniai įvykusio Fernando Korteso Meksikos užkariavimo, Pisaras nusprendė užkariauti Inkų imperiją.
Daugiau « Fransiskas Pisaras »