|
|
 Konstantinas Didysis (kitaip Konstantinas I, lot. Constantinus I Magnus; Flavius Valerius Constantinus; g. apie 272 m. vasario 17 d. – m. 337 m. gegužės 22 d.) – Romos imperijos imperatorius 324–337 m.
Konstantinas Didysis buvo pirmasis krikščioniškasis Romos imperatorius. Priėmęs krikščionybę ir skatindamas jos plitimą, jis suvaidino svarbų vaidmenį, transformuojant ją iš persekiojamos saujelės žmonių tikėjimo į Europoje dominuojančią religiją.
Konstantinas gimė apie 280 m. Naise, buvusioje Jugoslavijoje. Jo tėvas buvo aukšto rango kariškis, ir Konstantinas praleido jaunystę Nikomedijoje, imperatoriaus Diokletiano rūmuose. 305 metais Diokletianas atsižadėjo sosto, ir Konstantino tėvas, Konstancijus tapo vakarinės Romos imperijos pusės valdovu. Kitais metais, Konstancijui mirus, kariai paskelbė Konstantiną imperatoriumi. Tačiau kai kurie generolai tam nepritarė ir prasidėjo ilgi pilietiniai karai. Jie baigėsi 312 metais, kai Milviano Tilto mūšyje prie Romos Konstantinas sumušė savo likusį varžovą Maksentijų.
Daugiau « Konstantinas Didysis »
 Antuanas Loranas Lavuazjė (pranc. Antoine-Laurent de Lavoisier; 1743 m. rugpjūčio 26 d. – 1794 m. gegužės 8 d.) – prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs chemijos, biologijos ir ekonomikos srityse.
Didysis prancūzų mokslininkas Antuanas Loranas Lavuazjė buvo svarbiausia figūra chemijos mokslo raidoje. Jo gimimo metais (Paryžiuje, 1743 m.) chemijos mokslas buvo daug labiau atsilikęs už fiziką, matematiką ir astronomiją. Chemikai buvo atradę daug atskirų faktų, tačiau neturėjo adekvačios teorinės sistemos, kuri jungtų šiuos informacijos fragmentus. Tuo metu buvo neteisingai manoma, kad oras ir vanduo yra elementarios substancijos. Maža to, buvo visiškai nesuprantama ugnies prigimtis. Manyta, jog visos degios medžiagos turi hipotetinę substanciją flogistoną, ir jog degdama nesudeganti medžiaga išleidžia savo flogistoną į orą.
Daugiau « Antuanas Loranas Lavuazjė »
 Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas. Paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. Ši teorija, teigianti, kad Žemė sukasi aplink Saulę, neigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras.
Didysis lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas gimė 1473 metais Tortinėje prie Vyslos, Lenkijoje. Jis gyveno pasiturinčioje šeimoje, studijavo Krokuvos universitete. Ten susidomėjo astronomija. Dvidešimties metų nuvyko į Italiją, kur studijavo teisę ir mediciną Bolonės universitete, o vėliau gavo kanonų teisės daktaro laipsnį Feraros universitete. Didesnę savo gyvenimo dalį Kopernikas praleido Fromborke, kur dirbo kanauninku. Kopernikas niekada netapo profesionaliu astronomu, ir didįjį jį išgarsinusį darbą mokslininkas atliko laisvalaikiu.
Daugiau « Mikalojus Kopernikas »
 Augustas Cezaris (Gaius Julius Caesar Octavianus Augustus, 63 m. pr. m. e. rugsėjo 23 d. Romoje ar Veletryje – 14 m. e. m. rugpjūčio 19) buvo pirmasis Romos imperatorius, valdęs nuo 27 m. pr. m. e. iki savo mirties 14 m. e. m.
Romos imperijos įkūrėjas Augustas Cezaris — viena pagrindinių istorijos figūrų. Pirmame amžiuje pr. Kr. jis užbaigė Romos Respubliką ardžiusius pilietinius karus ir perorganizavo Romos valdymą taip, kad vidaus tvarka ir klestėjimas
išsilaikė du tūkstančius metų. Gajus Oktavijus (geriau žinomas kaip Oktavianas; “Augusto” titulą jis gavo
trisdešimt penkerių metų) gimė 63 m. pr. Kr. Jis buvo Julijaus Cezario, pagrindinės politinės figūros Romoje Oktaviano jaunystėje, įsūnis. Julijui Cezariui, neturėjusiam sūnaus, patiko jaunuolis, ir jis padėjo Oktavianą ruošti politinei karjerai. Tačiau nužudžius Cezarį 44 m. pr. Kr., Oktavianas buvo dar tik aštuoniolikmetis mokinys.
Daugiau « Augustas Cezaris »
 Čin Ši Huangdi (kin. Qín Shǐ Huángdì, tradic. Cinšichvangdi; 259 m. pr. m. e. – 210 m. pr. m. e. rugsėjo 10 d.) – vienos iš Kinijos regione buvusių Čin (Qín) karalystės valdovas, vėliau suvienijęs Kiniją ir pirmasis pasivadinęs imperatoriumi. Lietuviškai vadinamas įvairiai: Cinšihuangdi, Cinšichvangdi, Činšichuanu.
Didysis Kinijos imperatorius, valdęs 238 — 210 m. pr. Kr., panaudodamas karinę jėgą, suvienijo Kiniją ir padarė daug svarbių reformų. Šios reformos buvo pagrindinis kultūrinės vienybės, kurią Kinija išlaikė iki šiol, veiksnys. Čin Ši Huangdi į istoriją įėjo (“Visų pirmiausiojo Cino imperatoriaus”) vardu. Norint suprasti jo svarbą, būtina šį tą žinoti apie to meto istorinę situaciją. Jis gimė paskutiniaisiais Džou dinastijos, kuri prasidėjo 1100 m. pr. Kr., metais. Jau kelis šimtmečius iki jo Džou monarchai nebebuvo efektyvūs valdovai, ir Kinija suskilo į daugybę feodalinių valstybių.
Daugiau « Čin Ši Huangdi »
 Čarlzas Darvinas (angl. Charles Robert Darwin; 1809 m. vasario 12 d. Šrusberyje – 1882 m. balandžio 19 d. Daune) – anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją.
Čarlzas Darvinas, organinės evoliucijos natūraliosios atrankos būdu teorijos autorius, gimė Srūsberyje, Anglijoje, 1809 metais vasario 12 d. Šešiolikos metų jis įstojo į Edinburgo universitetą studijuoti mediciną, tačiau ir medicina, ir anatomija jam pasirodė nuobodūs dalykai, ir po kurio laiko jis perėjo į Kembridžo universitetą. Kembridže daug labiau nei studijos patiko jodinėjimas ir šaudymas. Vis dėlto jis sugebėjo padaryti įspūdį vienam iš savo profesorių, kuris rekomendavo jį kaip gamtininką į tyrinėjimų kelionę laivu “H. M. S. Beagle” (“Seklys”). Čarlso tėvas iš pradžių priešinosi, nujausdamas, jog tokia kelionė jaunuoliui bus paprasčiausiai dar vienas būdas išsisukti nuo rimto darbo. Laimei, vyresnįjį Darviną pasisekė įkalbėti išleisti sūnų į kelionę. Tai buvo naudingiausia jūrų kelionė Vakarų mokslo istorijoje.
Daugiau « Čarlzas Darvinas »
 Mozė (hebr. Mošė, arab. Musa) – penkiaknygėje minimas pranašas, išvadavęs izraelitus iš Egipto vergovės ir atvedęs juos per dykumą iki Kanaano sienos.
Turbūt istorijoje taip visuotinai nesižavėta jokiu žmogumi, kaip didžiuoju žydų pranašu Moze. Maža to, garsas apie jį bei jį gerbiančių žmonių skaičius šimtmečiais vis augo. Greičiausiai, Mozė gyveno tryliktame amžiuje pr. Kr., nes
1237 m. pr. Kr. mirė Ramzis II, paprastai laikomas Egzodo istorijos faraonu.
Mozės gyvenamuoju laikotarpiu, kaip rašoma Išėjimo knygoje, buvo daug jam priešiškai nusiteikusių žydų. Tačiau per penkis šimtmečius Mozė pelnė visų žydų pagarbą. Iki 500 m. po Kr. jo garbė ir reputacija kartu su krikščionybe paplito
didelėje Europos dalyje. Dar po šimtmečio Mahometas pripažino Mozę kaip tikrą pranašą, ir, plintant islamui, Moze pradėta žavėtis ir musulmonų pasaulyje (net Egipte). Šiandien, nuo jo laikų praėjus maždaug trisdešimt dviem šimtmečiams, Mozę gerbia žydai, krikščionys, musulmonai ir net daugelis agnostikų.
Daugiau « Mozė »
 Euklidas (gr. Εὐκλείδης; apie 365–275 m. pr. m. e.) – senovės graikų matematikas, dabar žinomas kaip „Geometrijos tėvas“.
Nedaugelis žmonių pelnė tokią ilgalaikę garbę kaip didysis graikų matematikas Euklidas. Nors savo laikotarpiu tokios figūros, kaip Napoleonas, Aleksandras Didysis ir Martynas Liuteris, buvo daug geriau žinomos už Euklidą, ilgainiui jo garbė turbūt gerokai pranoko jų.
Nežiūrint išgarsėjimo, apie Euklido gyvenimą nežinoma beveik nieko. Mes žinome, kad apie 300 m. pr. Kr. jis buvo aktyvus mokytojas Aleksandrijoje, Egipte. Deja, neaiškios jo gimimo bei mirties datos, ir net nežinoma, kokiame kontinente jis gimė, jau nekalbant apie miestą. Jo vietą istorijoje pirmiausia jam užtikrino jo garsusis geometrijos vadovėlis “Pradmenys”, nors Euklidas yra parašęs keletą kitų knygų, ir kai kurios iš jų išliko.
Daugiau « Euklidas »
 Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs, 384 m. pr. m. e. Stageira, Graikija – 322 m. pr. m. e. Euboja, Graikija) – graikų filosofas, tyrinėtojas.
Aristotelis buvo didžiausias senojo pasaulio filosofas ir mokslininkas. Jis pradėjo formaliosios logikos tyrimus, praturtino beveik kiekvieną filosofijos atšaką ir daug kuo nusipelnė mokslui. Daugelis Aristotelio idėjų šiandien yra pasenusios. Tačiau už jo individualias teorijas daug svarbesnis jo veikalų racionalumas. Aristotelio raštuose jaučiamas požiūris, kad kiekvienas žmogaus ir visuomenės gyvenimo aspektas gali būti tinkamas objektas apmąstymams ir analizei; kad visatą valdo ne aklas atsitiktinumas, magija ar kaprizingų dievybių įnoriai, o racionalūs dėsniai; kad žmonėms verta sistemingai tyrinėti kiekvieną natūraliojo pasaulio aspektą; kad, darydami išvadas, mes turime panaudoti ir empirinius stebėjimus, ir loginį samprotavimą. Šios nuostatos — priešingos tradicionalizmui, prietarams bei misticizmui — stipriai įtakojo Vakarų civilizaciją.
Daugiau « Aristotelis »
 Galilėjas Galilėjus (it. Galileo Galilei; 1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas. Galilėjus prisidėjo prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikė Koperniko idėjas.
Galilėjas Galilėjus, didis italų mokslininkas, turbūt labiausiai nusipelnęs plėtojant mokslinį metodą už bet kurį kitą individą, gimė 1564 metais Pizos mieste. Jaunystėje studijavo Pizos universitete, bet dėl finansinių sunkumų studijas metė. Vis dėlto 1589 metais tame universitete jis gavo dėstytojo vietą. Po kelerių metų perėjo dirbti į Padujos universiteto fakultetą ir ten pasiliko iki 1610 metų. Šiuo laikotarpiu jis padarė daugiausia mokslinių atradimų.
Daugiau « Galilėjas Galilėjus »
|
|
