Nirvana (skr. gesimas, vėsimas, nykimas) – viena svarbiausių budizmo sąvokų, reiškianti aukščiausiąją realybę ir žmogaus gyvenimo galutinį tikslą.
|
|||||
|
Naujasis Testamentas – Biblijos dalis, kurią savo kanonu pripažįsta tik krikščionių bažnyčios. Susideda iš 27 knygų. Pagrindą sudaro keturios Evangelijos. Meditacija (lot. meditatio – mąstau) – susimąstymas, pasinėrimas į savo mintis, gilaus susikaupimo būsena. Medina (arab. medinat – miestas) – miestas oazėje, į kurį 622 m. persikėlė Mahometas. Mahometo ir jo dukters Fatimos kapai Medinoje yra vienas musulmonų piligrimystės objektų. Mečetė – musulmonų kulto pastatas. Masonai – tarptautinis etinio pobūdžio judėjimas, turintis antiklerikalizmo ir religinės mistikos elementų. Atsirado 1717 m. Londone. Mara (skr. ir pali mara – naikinantis) – budizmo dievybė – blogio, gyvybės priešybės personifikacija. Svarbiausia Maros funkcija – trukdyti bodisatvoms tobulėti. Mantra (skr.) – vedizme ir brahmanizme – maldos maginė formulė. Macas – žydų Velykų valgis – paplotėlis iš neraugintos, nesūdytos kvietinių miltų tešlos. Levitai – biblinio judaizmo dvasininkai. |
|||||
|
© 2024 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||