Hera – senovės graikų santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Pavydi ir kerštinga.
|
|||||
|
Helijas – senovės graikų saulės dievas, šviesos ir gyvybės šaltinis. Hefaistas – senovės graikų ugnies ir kalvystės dievas, amatininkystės globėjas. Dzeuso ir Heros sūnus, bjaurus, šlubas. Jo žmona – meilės ir grožio deivė Afroditė. Hadas: Gralis – legendinė taurė, iš kurios Jėzus Kristus gėręs per paskutinę vakarienę. Gorgonos – senovės graikų mitinės pabaisos. Grėsmės ir baisumo simbolis. Pasak Heziodo, jų buvo trys seserys: nemirtingos Stena ir Eurialė bei mirtinga Medūza. Nuo jų žvilgsnių žmonės suakmenėdavo. Medūzą nugalėjęs Persėjas. Kai jis nukirtęs jai galvą, iš kaklo iššokęs sparnuotas žirgas Pegasas. Golgota (hebr. gulgolet – kaukolė) – kalva netoli Jeruzalės, ant kurios būdavo vykdomos mirties bausmės ir kur, pasak Naujojo Testamento, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Giesmių Giesmė (hebr. Šir–ha–širim) – viena Senojo Testamento poetinių knygų, kurioje apdainuojama žydų karaliaus Saliamono ir piemenaitės Sulamitos meilė. Gabija – senovės lietuvių ugnies deivė. Namų šeimininkių globėja. Fortūna – romėnų likimo, atsitiktinumo ir sėkmės deivė. |
|||||
|
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||