Flora (lot. flos – gėlė) – romėnų žydinčios augalijos, pavasario deivė, Zefyro žmona.
|
|||||
Flora (lot. flos – gėlė) – romėnų žydinčios augalijos, pavasario deivė, Zefyro žmona. Fetišas – pirminių žmonių garbinamas daiktas (akmenys, medžiai, sraigės ir kt.) tikint, kad jame įsikūnijusi antgamtinė būtybė. Feniksas (gr. phoinix) – antikos tautų mitologijoje – šventas paukštis, periodiškai (pasak Herodoto, kas 500 m.) atgimstantis iš savo pelenų. Siejamas su saule. Fatalizmas (lot. fatalis – lemtingas) – įsitikinimas, kad viskas, kas vyksta pasaulyje, yra iš anksto determinuota, nulemta priežasties, esančios už gamtos ribų ir nuo jos nepriklausomos. Fariziejai – žydų religinė ir polititinė grupuotė II a. pr. Kr. – I a. veikusi Judėjoje. Fanatizmas (lot. fanaticus – įkvėptas, pašėlęs) – akla, nekritiška, bekompromisinė ištikimybė savo religijai ir tokio pat pobūdžio nepakantumas kitatikiams. Euridikė (Euridike) – senovės graikų miško deivė (nimfa). Dievai leidę jos vyrui poetui ir dainiui Orfėjui po mirties parsivesti Euridikę iš požemio karalystės atgal į žemę, bet liepę einant neatsigręžti. Orfėjas atsigręžęs ir netekęs Euridikės. Erotas (Eros) – senovės graikų meilės dievas. Erotą atitinka romėnų Amūras. Erodas I Didysis – Judėjos karalius (40–44 pr. Kr.). Pasak Naujojo Testamento, išgirdęs apie Jėzaus Kristaus gimimą, liepęs išžudyti visus naujagimius, tarp kurių turėjęs būti galimas Erodo I Didžiojo konkurentas dėl sosto. Erinijos (Erinyes) – senovės garikų mitologijoje – keršto, bausmės ir prakeikimo deivės: Alekta (nenumaldomas pyktis), Tisifonė (kerštas) ir Megera (neapykanta). Erinijas atitinka romėnų furijos. |
|||||
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |