Eridė – senovės graikų nesantaikos deivė. Atvykusi nekviesta į Pelėjo ir Tetidės vestuves, numetusi svečiams aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“ ir tuo sukiršinusi Herą, Atėnę ir Afroditę (iš čia „nesantaikos obuolys“).
|
|||||
|
Ekstazė (gr. ek – iš + stasis – ramybė) – itin stiprus (net liguistas) susijaudinimas, pakilumas, užsimiršimas. Dzeusas (Zeus) – senovės graikų panteono vyriausias dievas. Dovydas (XI a. pr. Kr. pab. – apie 950 pr. Kr.), Izraelio ir Judėjos karalius, sujungęs abi šias valstybes. Saliamono tėvas. Judėjai garbino Dovydą kaip idealų valdovą, didvyrį, būsimo Mesijo protėvį. Domininkonai – katalikų vienuolių ordinas. Įkurtas 1215 m. Tulūzoje ispanų pamokslininko Domininko Gusmano. Domininkonai duoda neturto, susilaikymo ir paklusnumo įžadą. Dionisas (Dionysos) – senovės graikų vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, Dzeuso ir Tebų karalaitės Semelės sūnus. Dionisą atitinka romėnų Bakchas. Diana – romėnų mėnulio ir medžioklės deivė, miškų, kalnų, gimdyvių globėja. Dervišas – musulmonų elgetaujantis vienuolis. Demonas: Demetra – senovės graikų žemdirbystės ir derlingumo deivė. |
|||||
|
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||