Chamas – Senojo Testamento personažas, vienas iš trijų Nojaus sūnų. Už pasišaipymą iš girto tėvo buvęs prakeiktas.
|
|||||
Chamas – Senojo Testamento personažas, vienas iš trijų Nojaus sūnų. Už pasišaipymą iš girto tėvo buvęs prakeiktas. Cerkvė (rus. cerkov, gr. kyriakon – dievo namai) – Rytų apeigų krikščionių – stačiatikių ir unitų – šventykla, kulto namai. Cerberis (Kerberos) – senovės graikų mitologijoje – trigalvis šuo, požemio karalystės Hado vartų sargas. Vėles įleisdavęs į Hadą, bet iš ten nebeišleisdavęs. Cerberį įveikęs tik Heraklis, įstengęs nusivesti jį į Žemę, ir Orfėjas, užbūręs jį dainavimu. Bernardinai – katalikų vienuolių ordinas, įsteigtas XII a. pradžioje Prancūzijoje pagal Bernardo Kleviečio regulą. Lietuvoje bernardinai apsigyveno 1468 m., Vilniuje įsikūrė 1469 m., Kaune – 1471 m. Bakchas (gr. Bakchos, lot. Bacchus) – senovės graikų vaisingumo, vyno ir linksmybių dievas, kitaip – Dionisas. Babelio bokštas – bokštas, kurį, pasak Senojo Testamento, statę žmonės, įsigeidę pasiekti dangų. Jahvė nubaudęs statytojus už tokią puikybę „kalbų sumaišymu“, t.y. negalėjimu susikalbėti, dėl to Babelio bokštas likęs nebaigtas. Austėja – senovės lietuvių bičių deivė. Atėnė – senovės graikų karo ir išminties deivė. Dzeuso ir deivės Metidės (Išminties) duktė. Gimė suaugusi ir ginkluota iš prarijusio nėščią Metidę Dzeuso galvos. Artemidė – senovės graikų miškų, medžioklės, vaisingumo deivė. Dzeuso ir Letonės duktė, Apolono sesuo dvynė. Skaistybės ir gimdyvių globėja. Arkanas – islamo teologijos terminas, kuriuo vadinamos penkios svarbiausios kiekvieno musulmono pareigos: šahada (tikybos išpažinimas), salatas (malda), saumas (pasninkas), zakiatas (išmaldos davimas) ir chadžas (piligrimystė). |
|||||
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |