|
-> Stigma (gr. stigma – dėmė, ženklas) – senovės Graikijoje ir Romoje – ženklas, kuris buvo išbadomas arba išdeginamas belaisvių ir nusikaltėlių kūne. Krikščionybėje – raudonos dėmės arba žaizdos, atsirandančios ant kai kurių tikinčiųjų kūno – tose vietose, kur buvo sužeistas nukryžiuotas Kristus.
Sodoma ir Gomora – legendiniai miestai prie Jordano žiočių ar Negyvosios jūros pakrantėje. Pasak Biblijos, Jahvė juos sudeginęs už palaidą žmonių gyvenimą, išsigelbėti leidęs tik Lotui su šeima.
Soboras (rus. sobor) – svarbiausioji stačiatikių vyskupijos, vienuolyno ar kremliaus cerkvė.
Sansara (skr. persikūnijimas) – vienas svarbiausių induizmo, budizmo ir džainizmo doktrinų elementų. Visko, kas gyva, giminiškumo idėja: siela po mirties gali įsikūnyti kiekvienoje kitoje gyvoje būtybėje – gyvūne, žmoguje ar dievybėje.
Sandoros skrynia – judėjų kulto įrenginys – medinė paauksuota dėžė, kurioje buvo laikomos lentelės su išrašytais dešimčia Dievo įsakymų. Dingo, kai babiloniečiai 586 m. sugriovė Jeruzalės šventyklą.
Samaveda (skr. saman – melodija + veda – žinojimas) – viena iš keturių Vedų – Giesmių veda arba Giesmių mokslas.
Rigveda (Himnų knyga) – pirmoji iš keturių Vedų – seniausias Indijos literatūros paminklas. Sukurta maždaug 1500 – 1000 m. pr. Kr.
Reinkarnacija (lot. re – vėl + incarnatio – įsikūnijimas) – eschatologinė mirusio žmogaus sielos persikūnijimo koncepcija.
Reformacija (lot. reformatio – pertvarkymas) – XVI a. religinis visuomeninis sąjūdis Europoje, siekęs reformuoti katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią ir davęs pradžią protestantizmui. Formali reformacijos pradžia buvo 1517 m., kai M. Liuteris Vitenberge paskelbė 95 tezes.
-> Ramajama – indų epinė poema, sukurta IV a. pr. Kr. „Ramajamą“ sudaro 7 knygos iš 24000 dvieilių. Svarbiausias poemos motyvas – Ramos ir jo žmonos Sitos gyvenimas. „Ramajama“ turėjo didelę reikšmę induizmo raidai.
|
|