Bronius Leonavičius

Bronius Leonavičius

Bronius Leonavičius (g. 1933 m. gruodžio 17 d. Vištytyje) – Lietuvos dailininkas, visuomenės veikėjas.

1959 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės mokyklą, dėstytojai: scenografas Liudas Truikys, dailininkė Filomena Ušinskaitė, meno istorikas Klemensas Čerbulėnas.

1961–1969 m. žurnalo „Banga“ dailininkas. 1969–1971 m. ir 1973–1975 m. leidyklos „Mintis“, 1971–1972 m. „Vaga“, 1975–1985 m. „Mokslas“, 1985–1986 m. „Vyturys“, 1997–2002 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. dailininkas. 1982–1987 m. žurnalo „Dailė“ vyr. redaktorius.

1987–1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo narys. 1990–1994 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros prezidentas. 1995 m. Vilniaus grafikos meno centro vienas steigėjų.

Kūrybai įtakos turėjo jo mokytojo L. Truikio kūrybos principai, lietuvių tautodailė, Rytų ir Vakarų kaligrafijos bei knygų menas. Pagrindinė kūrybos sritis – knygų grafika. Sukūrė iliustracijų daugiau, kaip 100 knygų (Kazys Jakubėnas. „Abėcėlė“ 1970 m., Vincas Mykolaitis-Putinas. „Mano mėnesiai“, lietuvių liaudies pasaka „Aukso obelėlė“, abi 1973 m., Jonas Avyžius. „Šarkos gudrybės“, 1976 m., Martynas Vainilaitis. „Bruknelė“, 1985 m., „Vilniaus legendos“, 2005 m.; ir sudarytojas), apipavidalino apie 200 knygų (Vladimiras Pašuta. „Lietuvos valstybės susidarymas“, 1971 m., Konstantinas Sirvydas. „Pirmasis lietuvių kalbos žodynas“ 1979 m., Nizami. „Leili ir Medžnūnas“ 1985 m., Viktoras Liutkus. „Viktoras Vizgirda“ 2000 m., „Lietuvos monetos“, 2006 m.). Sukūrė plakatų („Adomui Mickevičiui 200 metų“, 1998 m., „Lietuvos valstybei ir karaliaus Mindaugo karūnavimui 750“, 2003 m., Lietuvai 1000, 2006 m.), pašto ženklų („Martyno Mažvydo Katekizmui 450“, 1997 m.), tapybos kompozicijų („Vakaro ritmai“, 2002 m.), estampų („Žalčių karalienė“, 2002 m.), kaligrafijos, heraldikos kūrinių, paminklinę marmuro lentą „Pirmajai lietuviškai mokyklai 600 metų“ (1997 m., Vilniaus katedra). Kūriniams būdinga dekoratyvus, ekspresyvus piešinys, linijų, formų slinktys, spalvų dermės kuria erdvės ir muzikalumo įspūdį; naudoja tonuotą popierių, temperą, guašą, pastelę.

Nuo 1963 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Leipcigas, Miunchenas, Maskva, Oslas, Paryžius, kitur). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, užsienio šalių muziejai ir bibliotekos.