Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Jurgis Brėdikis

Jurgis Brėdikis

Jurgis Brėdikis

Jurgis Brėdikis (g. 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, Čekoslovakija) – Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas. Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.

Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. 1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LSMU profesorius emeritas.

Rėmė Algirdo Brazausko politinę veiklą. 1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje – LR sveikatos apsaugos ministras. 1995–1998 m. LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.

1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuriamojo Senato narys. 2009 m. asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas. 1972 m. spaudoje pasmerkė Romo Kalantos susideginimą.

Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domisi Rytų tradicine medicina. 13 monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>