|
-> Apaštalas Matas
Apaštalas Matas (hebr. מתי “Viešpaties dovana” ; gr. Απόστολος Ματθαίος) – vienas iš Jėzaus Kristaus apaštalų. Pagal Naująjį Testamentą buvo muitininkas iš Kafarnaumo, vėliau tapo apaštalu. Tradiciškai jam priskiriama pirmosios evangelijos autorystė.
Daugiau « Apaštalas Matas »
Apaštalas Petras
Apaštalas Simonas Petras (gr. Απόστολος Πέτρος, 1-67 m.) – apaštalas, Romos katalikų bažnyčios laikomas pirmuoju popiežiumi (32–67 m.). Pagal evangeliją tikrasis Petro vardas buvo Simonas, Jono sūnus; teigiama, kad jis buvęs žvejys iš Kafarnaumo Galilėjoje. Katalikai ir stačiatikiai laiko apaštalą Petrą šventuoju. Jam yra priskiriama dviejų laiškų, įtrauktų į Naujojo testamento kanoną, autorystė.
Apaštalas Petras minimas evangelijose ir Apaštalų darbuose.
Daugiau « Apaštalas Petras »
Apokalipsė (gr. apokalypsis – apreiškimas) – apreiškimas Jonui, Naujojo Testamento knyga. Pranašaujama pasaulio pabaiga, greitas antrasis Kristaus atėjimas, jo pergalinga kova su Antikristu, paskutinis teismas, tūkstantmetė Dievo karalystė teisuoliams.
Archimedas
Archimedas (gr. Άρχιμήδης; g. Sirakūzuose, 287 m. pr. m. e. – 212 m. pr. m. e.) – garsus graikų mokslininkas universalas – matematikas, fizikas, išradėjas – inžinierius, astronomas ir filosofas, labiausiai žinomas kaip atradęs Archimedo dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus, taip pat išradęs sraigtą irigacijoje, taip pat apskaičiavo elipsės, parabolės nuopjovos plotus. Sukūrė hidrostatikos pagrindus.
Antrojo Pūnų karo metu dirbo prie inžinerinių Sirakūzų gynybos įrenginių, žuvo nuo romėno kareivio rankos. Pasak Plutarcho, priėjęs kareivis liepė eiti su juo, nes vadas Marcelas nori jį matyti. Archimedas paprašė palaukti, kol jis baigs spręsti uždavinį, bet kareivis išsitraukė kardą ir užmušė mokslininką.
Istorikai priskiria Archimedą garbingiausių matematikų plejadai drauge su Niutonu, Leibnicu, Gausu ir Euleriu.
Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Archimedas visuotinai pripažįstamas vienu žymiausių senojo pasaulio matematikų bei mokslininkų. Kartais jam priskiriamas ir svirties principo, ir specifinės gravitacijos atradimo nuopelnas. Tačiau svirtis buvo žinoma ir naudojama daug šimtmečių iki Archimedo. Atrodo, jis pirmasis atrado svirties veikimą apibūdinančią formulę, bet Egipto inžinieriai dažnai ir sumaniai naudojo svirtis dar iki Archimedo. Objekto lyginamojo svorio (tankumo), kaip priešpriešos absoliučiam objekto svoriui, sąvoka taip pat buvo žinoma iki Archimedo. Garsiojoje istorijoje apie Archimedą (kuri baigiasi tuo, kad Archimedas iššoko iš savo vonios ir leidosi per gatves, šaukdamas “Eureka!”) tai, ką jis atrado, buvo ne nauja sąvoka, o genialus žinomos sąvokos pritaikymas specifinei problemai. Kaip matematiką, Archimedą neabejotinai galime vadinti garsenybe. Iš tikrųjų jis buvo gana arti integralinio skaičiavimo atradimo — daugiau kaip aštuoniolika šimtmečių iki tai padariusio Izaoko Niutono. Deja, Archimedo laikais trūko patogios matematinių skaičiavimų sistemos. Ir vėlgi, deja, nė vienas iš jo artimiausių šalininkų netapo tikrai įžymiu matematiku. Todėl puikūs Archimedo matematiniai atradimai padarė daug mažesnę įtaką, negu galėjo padaryti. Todėl, nors Archimedo talentai iš tiesų buvo neeiliniai, jo įtaka nebuvo tokia didelė, kad jį būtų galima įtraukti į pirmąjį įtakingiausių žmonių šimtuką.
Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs, 384 m. pr. m. e. Stageira, Graikija – 322 m. pr. m. e. Euboja, Graikija) – graikų filosofas, tyrinėtojas.
Aristotelis buvo didžiausias senojo pasaulio filosofas ir mokslininkas. Jis pradėjo formaliosios logikos tyrimus, praturtino beveik kiekvieną filosofijos atšaką ir daug kuo nusipelnė mokslui. Daugelis Aristotelio idėjų šiandien yra pasenusios. Tačiau už jo individualias teorijas daug svarbesnis jo veikalų racionalumas. Aristotelio raštuose jaučiamas požiūris, kad kiekvienas žmogaus ir visuomenės gyvenimo aspektas gali būti tinkamas objektas apmąstymams ir analizei; kad visatą valdo ne aklas atsitiktinumas, magija ar kaprizingų dievybių įnoriai, o racionalūs dėsniai; kad žmonėms verta sistemingai tyrinėti kiekvieną natūraliojo pasaulio aspektą; kad, darydami išvadas, mes turime panaudoti ir empirinius stebėjimus, ir loginį samprotavimą. Šios nuostatos — priešingos tradicionalizmui, prietarams bei misticizmui — stipriai įtakojo Vakarų civilizaciją.
Daugiau « Aristotelis »
Arkanas – islamo teologijos terminas, kuriuo vadinamos penkios svarbiausios kiekvieno musulmono pareigos: šahada (tikybos išpažinimas), salatas (malda), saumas (pasninkas), zakiatas (išmaldos davimas) ir chadžas (piligrimystė).
Arminas Lydeka
Arminas Lydeka (g. 1968 m. vasario 21 d. Alytuje) – politologas, protokolo ir etiketo žinovas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1975–1980 m. mokėsi Naujosios Akmenės 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1986 m. aukso medaliu baigė Molėtų 2-ąją vidurinę mokyklą. 1992–1994 m. dirbo LR ambasados Rusijos Federacijoje I-uoju sekretoriumi-konsulu. 1993 m. derybų konsuliniais klausimais tarp Lietuvos ir Rusijos delegacijos narys.
Daugiau « Arminas Lydeka »
Arnas Ališauskas
Arnas Ališauskas (g. 1970 m. gruodžio 18 d. Širvintose) – poetas, kritikas.
1995 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką.
Dirbo savaitraščio Literatūros ir meno bei dienraščio Lietuvos ryto redakcijose, nuo 1998 m. redaktoriumi Prezidentūroje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1998 m.).
Artemidė – senovės graikų miškų, medžioklės, vaisingumo deivė. Dzeuso ir Letonės duktė, Apolono sesuo dvynė. Skaistybės ir gimdyvių globėja.
-> Arturas Čarlzas Klarkas
Seras Arturas Čarlzas Klarkas (angl. Sir Arthur Charles Clarke, 1917 m. gruodžio 16 d. – 2008 m. kovo 19 d.) – britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui.
Klarkas 1941-1946 m. tarnavo Karališkosiose oro pajėgose kaip radarų instruktorius ir technikas, 1945 m. pasiūlė palydovines komunikacijų sistemas, o ši idėja 1963 m. jam pelnė Franklino instituto Stuart Ballantine Aukso medalį. 1994 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1961 m. pelnė UNESCO Kalinga apdovanojimą už mokslo populiarinimą.
Daugiau « Arturas Čarlzas Klarkas »
|
|