Ajatola Chomeinis

Ajatola Chomeinis

Didysis ajatola imamas sajedas Ruhola Chomeini (pers. آیت الله العظمی امام سید روح الله خمینی ; gimė 1902 m. rugsėjo 24 d. Chomeine, mirė 1989 m. birželio 3 d. Teherane) − Irano revoliucijos vadas (nuo 1979 m.). Irane dabar dažnai vadinamas tiesiog Imamu – Vadovu.

Dėl konfrontacijos kurso su monarchija Chomeini septintajame XX a. dešimtmetyje buvo ištremtas į užsienį.

1979 m. vasario 1 d. Ajatola Chomeini grįžo iš emigracijos Prancūzijoje į Iraną, kai šalį dėl islamo revoliucinės suirutės paliko Vakarų remtas šachas Mohamadas Reza Pahlavi (Mohammad Reza Shah Pahlavi, pers. محمد رضا شاه پهلوی). Ajatola tuoj pat pradėjo priešišką kampaniją prieš Vakarus ir JAV. Šacho vyriausybė, dešimtmečius gavusi JAV finansinę ir karinę paramą, išnyko be pėdsako, ir ajatola buvo paskelbtas neginčijamu dvasiniu ir pasaulietiniu Irano vadovu. Pabėgęs šachas su šeima rado prieglobstį JAV, ten gydėsi nuo kraujo vėžio.

Ajatolos neapykantos Jungtinėms Valstijoms kampanija viršūnę pasiekė lapkričio 4 d., kai minia jaunų revoliucionierių užgrobė JAV ambasadą ir jos darbuotojus paėmė įkaitais. Pažadėta juos išlaisvinti tuo atveju, jeigu JAV išduos šachą ir Irane jis bus teisiamas už nusikaltimus žmonėms. Ajatola Chomeini palaimino JAV įkaitų paėmimą ir laikymą − precedento civilizuotame pasaulyje neturintį veiksmą. 1981 m. sausio 20 d. Iranas paleido įkaitus, kai JAV prezidentu, vietoje Džimio Karterio (Jimmy Carter), buvo prisaikdintas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan).

1989 m. vasario 24 d. ajatola Chomeini paskelbė fatvą, rekomenduojančią, kad tikintys musulmonai nužudytų Salmaną Rušdį (Salman Rushdi), už rašytojo galvą buvo pažadėtas milijonas dolerių. Tą pačią dieną islamo fundamentalistai užpuolė britų ambasadą Bombėjuje, o kovo 4 d. Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija.

Ajatola Chomeini mirė 1989 m. birželio 3 d., būdamas 88 metų amžiaus. Jo laidotuvėse dalyvavo apie 10 milijonų iraniečių, tačiau islamo revoliucija tuo nesibaigė. Jos idėjos giliai įsirėžė į musulmonų sąmonę ir jie ėmėsi „kurti islamo valstybę visame pasaulyje“.

Kiekvienais metais visame Irane vasario 1 d. 9.33 val. kaukiančios sirenos primena tą momentą, kai Irano žemėje nusileido Chomeini iš emigracijos Paryžiuje parskraidinęs lėktuvas. Tada gyvenimas šalyje kelioms minutėms sustoja.

Po ajatolos Ruholos Chomeini mirties Irano valstybės vadovu tapo ajatola Ali Chameneji. Prezidentas Mahmūdas Ahmadinežadas yra tik antrasis asmuo Irane, vyriausybės vadovas.