Edward Kennedy “Duke” Ellington (angl. Edward Kennedy “Duke” Ellington, 1899 m. balandžio 29 d. Vašingtonas – 1974 m. gegužės 24 d. Niujorkas) – amerikiečių džiazo kompozitorius, pianistas ir orkestro vadovas. Duke Ellington žinomas kaip vienas įtakingiausių džiazo, o gal ir visos amerikiečių muzikos, figūrų.
Elligtonas vadino savo muziką labiau „amerikiečių muzika“, nei džiazu, ir mėgo apibūdinti tuos, kurie jam darė įspūdį, kaip „be kategorijos“. Tai aprėpė daug muzikantų, dirbusių su jo orkestru, kai kurie iš jų laikomi džiazo “grandais” ir grojo su Ellingtonu dešimtmečius. Nors daugelis buvo verti dėmesio ir kaip nepriklausomi atlikėjai, Elligtonas suvienijo visus į vieną žinomiausių orkestrų džiazo istorijoje. Jis visada rašė specialiai kiekvieno muzikanto stiliui ir sugebėjimams, kaip „Jeep’s Blues“ Johnny’iui Hodges’ui, „Concerto for Cootie“ Cootie’iui Williams’ui ir „The Mooche“ „kebliajam Semui“ Nanton’ui. Taip pat įrašė dainas, rašytas jo orkestro muzikantų, kaip Juan Tizol’io „Caravan“ ir „Perdido“, kurios atnešė ispanišką atspalvį bigbendo muzikai. Po 1941 m. jis dažnai bendradarbiavo su kompozitoriumi – aranžuotoju Billy Strayhorn, kurį jis vadino savo “alter – ego”.
Elligton’as įrašinėjo daugelyje amerikietiškų įrašų studijų ir pasirodė kelete filmų. Po Antrojo pasaulinio karo su savo orkestru jis reguliariai koncertavo JAV ir Europoje. Duke’as vadovavo savo grupei nuo 1923 m. iki pat savo mirties 1974-aisiais. Po jo mirties grupę perėmė sūnus Mercer Ellington ir vadovavo ligi 1996 m., po kurio mirties nuo vėžio orkestrą perėmė jaunesnysis Mercer’io sūnus Paul Ellington.
Leave a Reply