Jonas Bežemis

Jonas Bežemis

Jonas Bežemis (1167 m. gruodžio 24 d. Oksforde – 1216 m. spalio 9 d. Niuarke, Notingeme) – Anglijos karalius.

Jauniausias Henriko II sūnus. Pravardę gavo po nesėkmingo karo žygio prieš Airiją.

Į sostą sėdo 1199 m., tapęs savo brolio Ričardo I Liūtaširdžio įpėdiniu. Aplenkė savo sūnėną Artūrą Bretanietį, kurį 1203 m. įsakė kalėjime nužudyti. Vėliau Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas pareikalavo (nesėkmingai) perų teismo ir paskelbė Jonui karą.

Šiame kare Jonas prarado Normandiją, Anžu, Meną, Tureną, bei Puatu; po pralaimėjimo prie Buvino (1214 m.) visam laikui neteko Anglijos valdų žemyne į šiaurę nuo Luaros – turėjo jas atiduoti Prancūzijai. Jo pasipriešinimas Kenterberio arkivyskupui 1207 m. sukėlė konfliktą su popiežiumi Inocentu III. Šis pasinaudojo silpna Jono politine padėtimi ir, grąsindamas atskyrimu nuo bažnyčios, 1213 m. privertė Joną pripažinti Angliją popiežiaus lenu. Sukilę anglų baronai 1215 m. pareikalavo paskelbti „Didžiąją chartiją“ („Magna Carta Libertatum“) – svarbiausią Anglijos įstatymą, labai apribojusį Jono teises.