Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Kristupas Kolumbas

Kristupas KolumbasKristupas Kolumbas (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón; 1451 m. rugpjūčio 25 d. ar spalio 31 d. Genujoje – 1506 m. gegužės 20 d. Valjadolide) – Genujos jūrininkas, tarnavęs Ispanijai, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“.

Kolumbas, ieškodamas vakarų kelio iš Europos į Rytus, netyčia atrado Ameriką ir padarė didesnę įtaką pasaulio istorijai, negu galėjo tikėtis. Jo atradimas, pradėjęs Naujojo Pasaulio tyrinėjimo ir kolonizacijos amžių, buvo vienas esminių istorijos posūkių. Jis atvėrė europiečiams du naujus kontinentus, mineralinių gėrybių ir natūraliųjų medžiagų šaltinį, pakeitusį Europos ekonomiką. Jo atradimas nulėmė Amerikos indėnų civilizacijos žlugimą. O ilgainiui jis lėmė naujų tautų vakariniame pusrutulyje susiformavimą — labai skirtingų nuo kitados šiame regione gyvenusių indėnų tautelių, didžiai paveikusių Senojo Pasaulio tautas.

Pagrindiniai Kolumbo gyvenimo faktai yra gerai žinomi. Jis gimė Genujoje, Italijoje, 1451 metais. Užaugęs tapo laivo kapitonu ir gabiu jūrininku. Laikui bėgant jis garantavo, kad įmanoma rasti kelią į Rytų Aziją, plaukiant tiesiai į Vakarus per Atlanto vandenyną. Pagaliau j am pavyko įkalbėti Kastilijos karalienę Izabelę I finansuoti jo kelionę. Jo laivai išplaukė iš Ispanijos 1492 metais rugpjūčio 3. Pirmasis sustojimas buvo Kanarų salose, prie Afrikos krantų. Rugsėjo 6 jie paliko Kanarus ir išplaukė į vakarus. Buvo numatyta ilga kelionė, ir Kolumbo jūreiviai pradėjo būgštauti bei norėjo grįžti. Tačiau Kolumbas reikalavo tęsti, ir spalio 12 jie išvydo žemę. Kolumbas grįžo į Ispaniją kovo mėnesį. Triumfuojantis tyrinėtojas buvo sutiktas su didžiausia pagarba. Vėliau jis leidosi į dar tris keliones per Atlantą, tuščiai vildamasis tiesiogiai susisiekti su Kinija ar Japonija. Kolumbas tvirtai tikėjo, kad rado kelią į Rytų Aziją dar ilgai po to, kai daugelis kitų žmonių suprato, jog taip nėra.

Izabelė buvo žadėjusi Kolumbui padaryti jį bet kokių jo atrastų žemių valdovu. Tačiau jis buvo nevykęs administratorius, ir galiausiai jį atleido iš pareigų. Sukaustytą grandinėmis nusiuntė į Ispaniją. Ten jis greitai buvo išlaisvintas, bet jau niekada negavo vadovaujančio posto. Vis dėlto skleidžiamas gandas, kad jis mirė skurde, yra nepagrįstas. Mirdamas 1506 metais, Kolumbas buvo gana turtingas.

9 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Pirmoji Kolumbo kelionė neabejotinai turėjo milžinišką poveikį Europos istorijai ir dar didesnį efektą Amerikai. Kiekvienas moksleivis žino apie 1492 metus. Vis dėlto galimi keli prieštaravimai dėl tokios aukštos Kolumbo padėties šiame sąraše. Vienas argumentas yra tas, kad Kolumbas buvo ne pirmasis Naująjį Pasaulį atradęs europietis. Kelis šimtmečius prieš jį Ameriką buvo pasiekęs vikingų jurininkas Leifas Eriksonas. Tikėtina, jog laikotarpiu tarp vikingų ir Kolumbo Atlantą perplaukė ir keletas kitų europiečių. Tačiau istoriškai Leifas Eriksonas yra palyginti nesvarbi figūra. Žinia apie jo atradimus niekada plačiai nepaplito, ir jie nesukėlė didelių permainų Europoje ar Amerikoje. O naujiena apie Kolumbo atradimus labai greitai sutvisko Europoje. Praėjus keleriems metams po jo grįžimo, kaip tiesioginis jo atradimo rezultatas, pradėta rengti daug ekspedicijų į Naująjį Pasaulį, kur buvo užkariaujamos ir kolonizuojamos naujosios teritorijos.

Antra, kaip ir apie kitas asmenybes, apie Kolumbą galima pasakyti, kad jo atradimas būtų buvęs padarytas, net jeigu jis niekada nebūtų gyvenęs. Penkiolikto amžiaus Europa jau virė: plėtėsi prekyba, ir tyrinėjimai buvo neišvengiami. Dar gerokai iki Kolumbo naujojo kelio į Indiją aktyviai ieškojo portugalai. Taigi galimas daiktas, jog Amerika anksčiau ar vėliau vis tiek būtų buvusi atrasta europiečių; netgi įmanoma, kad tai būtų įvykę neilgai trukus. Tačiau jeigu Ameriką būtų atradusi, pavyzdžiui, 1510 m. prancūzų ar anglų ekspedicija, o ne 1492 m. Kolumbas, tolimesni įvykiai būtų klostęsi visiškai kitaip. Bet kuriuo atveju, iš tikrųjų Ameriką atrado Kolumbas.

Trečias galimas argumentas yra tas, kad dar iki Kolumbo kelionių daugelis penkiolikto amžiaus europiečių jau žinojo, kad žemė apvali. Šią teoriją prieš daugelį šimtmečių buvo iškėlę graikų filosofai, o Aristoteliui hipotezę patvirtinus to užteko, kad 1400-aisiais išsilavinę europiečiai ją priimtų. Tačiau Kolumbą išgarsino ne įrodymas, jog žemė apvali (tiesą sakant, jam net nepasisekė tai padaryti). Jo nuopelnas — Naujojo Pasaulio atradimas, nes apie Amerikos kontinento egzistavimą nieko nežinojo nei penkiolikto amžiaus europiečiai, nei Aristotelis.

Kolumbo charakteris nebuvo itin patrauklus. Jis pasižymėjo ypatingu godumu; viena iš priežasčių, dėl kurios Kolumbas įveikė visus sunkumus, įtikinėdamas Izabelę jį finansuoti, buvo žinojimas, jog šis sandėris jam labai pelningas. Be to, nors galbūt neteisinga spręsti apie jį pagal šiuolaikinius etninius standartus, Kolumbas ypač žiauriai elgėsi su indėnais. Antra vertus, tai ne kilniausių, o įtakingiausių žmonių istorijoje sąrašas, ir pagal šį kriterijų Kolumbas vertas aukštos vietos.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>