Leonardas Gutauskas

Leonardas Gutauskas

Leonardas Gutauskas (g. 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, tapytojas.

1965 m. baigė scenografiją Lietuvos dailės institute. Nuo 1989 m. grupės „24“ narys, nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos, nuo 1976 m. – Dailininkų sąjungos narys.

Literatūroje debiutavo 1961 m. eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai“. Eilėraščiams būdingas panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas, rafinuota metafora. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose daiktiškumas siejamas su bibliniais įvaizdžiais. Išleido daugiau kaip 16 iliustruotų eilių knygų vaikams. Romane „Vilko dantų karoliai“ menininko savimonės brendimas rodomas lemtingų tautai istorinių įvykių fone, tekstas asociatyvus, gausu poetinių įvaizdžių. Romanas autobiografiškas, dalis kūrinio veiksmo vyksta autoriaus vaikystės kaime Vepriuose. Romane „Šešėliai“ gvildenama kaltės ir atleidimo tema. Romanuose „Laiškai iš Viešvilės“ (išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas), „Plunksnos“. „Kazbek“ ryški refleksija menininko ir jautrios psichikos žmogaus likimo motyvais.

Nutapė portretų (Sigitas Geda, 1969 m., Juozas Aputis, 1978 m., Petras Mazūras, 1983 m.), natiurmortų, religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų („Ūla“ 1969 m., „Močiutės atminimui“ 1970 m., „Atsisveikinimas su sena sodyba“ 1974 m., „Motina. Vaikas ir sodas“ 1981 m., „Mergaitė su mediniu paukščiu“ 1982 m., „Žuvys ant žalios staltiesės“ 1983 m., „Malda“ 1993 m.). Jo tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų – amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo interpretacija. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti. Ankstyviesiems paveikslams būdinga ekspresyvus dekoratyvumas, rafinuota secesinė stilizacija, vėlesniems – statiški, simboliški, meditatyvūs vaizdai. Figūros vaizduojamos sąlyginėje erdvėje, naudojami ikonografiniai elementai, simetriška, panaši į altorių paveikslus kompozicija, prislopintų sidabrinių spalvų gama.

Nuo 1960 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Paryžius 1992 m., Sevilija ir Stokholmas 1994 m., Lisabona 1995 m.) Individualios parodos surengtos Lietuvoje 1965 m., 1967 m., 1978 m., 1987 m., 1988 m., 1990 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio (Rusijos) muziejai.