Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Marija Sklodovska-Kiuri

Marie Curie

Marija Sklodovska-Kiuri

Marija Sklodovska-Kiuri (lenk. Maria Skłodowska – pranc. Curie; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė.

Vyresnioji duktė Irene Curie taip pat buvo fizikė ir kartu su vyru gavo Nobelio premiją.

Marija Sklodovska gimė Varšuvoje, jos motina Bronislava Boguska (lenk. Bronisława Boguska) buvo pianistė bei mokytoja, o tėvas Vladyslavas Sklodovskis (lenk. Władysław Skłodowski) – matematikos ir fizikos profesorius. Būdama šešiolikos baigė rusišką licėjų su pagyrimu, pradėjo dirbti mokytoja, po kelerių metų – guvernante.

1891 m. išvyko į Paryžių, kur pradėjo studijuoti fiziką, o vėliau – matematiką. Čia 1895 m. ištekėjo už Pjero Kiuri (pranc. Pierre Curie), kartu su kuriuo 1898 m. atrado cheminį elementą polonį, o po kelių mėnesių – radį.

1903 m. gavo fizikos Nobelio premiją už radiacijos tyrimus (tapo pirmąja moterimi gavusia Nobelio premiją), o 1911 m. gavo chemijos Nobelio premiją už polonio ir radžio atradimą, izoliavimą ir savybių tyrimus (tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu Nobelio premiją dukart).

Mirė 1934 m. liepos 4 d. nuo leukemijos, kuria tikriausiai susirgo dėl darbo su dideliais radiacijos kiekiais. Palaidota Paryžiaus Panteono kriptoje.

Cheminis elementas Kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei.

Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Marija Kiuri (tikras vardas Marija Sklodovska) yra daug garsesnė už daugelį mokslininkų, kurie įtrauktiu į pirmąjį šio sąrašo šimtą. Tačiau, jos garbė pagrįsta ne tiek jos atlikto mokslinio darbo svarba, kiek tuo faktu, kad jį atliko moteris. Jos karjera aiškiai pademonstravo, jog moteris gali atlikti labai kokybiškus mokslinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties ji taip išgarsėjo, kad daugelis susidarė įspūdį, jog ji yra žmogus, atradęs radioaktyvumą. Tačiau iš tikrųjų radioaktyvumą atrado Antuanas Anri Bekerelis. Bekerelio prioritetas neabejotinas, nes tik po to, kai Marija Kiuri perskaitė pranešimą apie Bekerelio atradimą, ji (ir jos vyras Pjeras, toks pat talentingas mokslininkas) pradėjo šios srities tyrinėjimus. Garsiausias ir tikras Marijos Kiuri pasiekimas buvo cheminio elemento radžio atradimas bei izoliavimas. Prieš tai ji buvo atradusi kitą radioaktyvų elementą, kurį pavadino “polonijum”, pagerbdama savo gimtąją Lenkiją. Tai puikūs pasiekimai, bet ne itin svarbūs mokslinei teorijai.

1903 m. Marija Kiuri, Pjeras Kiuri ir Antuanas Anri Bekerelis kartu buvo apdovanoti Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje. 191 lm. Marija Kiuri gavo kitą Nobelio premiją, šįsyk už laimėjimus chemijos srityje, ir tapo pirmuoju žmogumi, laimėjusiu dvi Nobelio premijas. Įdomu pažymėti, kad savo svarbiausių mokslinių tyrimų metu Marija Kiuri augino mažus vaikus. Jos vyresnioji duktė Irena taip pat tapo labai talentinga mokslininke. Irena ištekėjo už kito talentingo mokslininko ir jie, kartu dirbdami, atrado dirbtinį radioaktyvumą. Už šį atradimą (kurį galima laikyti natūralaus radioaktyvumo atradimo “palikuonimi”) 1935 m. jie abu gavo Nobelio premiją. Antra Marijos Kiuri duktė Ieva tapo žymia muzikante ir rašytoja.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>