|
|
 Džonas Fidžeraldas Kenedis Džonas Fidžeraldas Kenedis (angl. John Fitzgerald Kennedy, dar žinomas kaip JFK; 1917 m. gegužės 29 d. Brukline, Masačiusetso valstijoje – 1963 m. lapkričio 22 d.) – 35-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas nuo 1961 m. iki jo nužudymo 1963 m.
Džonas Ficdžeraldas Kenedis gimė 1917 metais Brukline, Masačiusetse. Nuo 1961 m. sausio 20 d. iki 1963 m. lapkričio 22 d., kai jį nužudė Dalase, Teksase, jis buvo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.
Nors po tūkstančio metų nelabai bus prisimenamas ir Taikos korpusas, ir Progreso sąjunga. Neatrodys labai svarbu, ir kad Kenedžio politika buvo susijusi su mokesčiais bei pilietinėmis teisėmis. Džonas F.Kenedis šiame sąraše atsirado dėl vienintelės priežasties: jis atsakingiausias už “Apolono” žvaigždžių programos sudarymą žmogus. Tikėdamiesi, jog žmonija nesusinaikins į dulkes, galime būti tikri, kad net praėjus 5000 metų, kelionė į Mėnulį vis dar bus laikoma vienu didžiausių įvykių žmonijos istorijoje.
Daugiau « Džonas F. Kenedis »
 Tomas Maltusas Tomas Maltusas (angl. Thomas Malthus, 1766 m. vasario 13 d. Sarėjus, Anglija – 1834 m. gruodžio 23 d. Batas, Anglija) – žymus anglų demografas ir ekonomistas.
1798 m., anksčiau nežinomas anglų dvasininkas, Tomas Robertas Maltusas išleido trumpą, bet labai įtakingą knygą “Esė apie visuomenės principą ir jo įtaką ateities visuomenės tobulėjimui” (“An Essay on the Principle of Population as It Affects the Future Improvement of Society”). Pagrindinė Maltuso idėja buvo ta, kad visuomenės augimas yra greitesnis už maisto išteklių augimą. Savo originalioje esė Maltusas savo idėją išdėstė gana neįprasta forma, teigdamas, kad visuomenė didėja geometriškai, o maisto atsargos linkusios didėti tik aritmetiškai. Vėlesnėje savo knygos redakcijoje Maltusas pakartojo savo tezę įprastine forma — visuomenė linkusi augti be galo, kol pasieks maisto išteklių ribą. Iš abiejų savo tezės formuluočių Maltusas padarė išvadą, kad didžioji žmonijos dalis pasmerkta gyventi skurde ir kone pusbadžiu. Šio rezultato ilgainiui negalės panaikinti jokia technologijos pažanga, nes maisto išteklių gausėjimas ribotas ir “visuomenės galia nepalyginamai didesnė už žemės galią išlaikyti žmogų”.
Daugiau « Tomas Maltusas »
 Nikolas Makiavelis (it. Niccolò Machiavelli ; 1469 m. gegužės 3 d. – 1527 m. birželio 21 d.) – Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas.
Italų politinis filosofas Nikolas Makiavelis išgarsėjo savo tiesmuku patarimu, kad valdovas, kuris nori išlaikyti ir didinti savo valdžią, turi būti klastingas, gudrus ir žiaurus. Daugelio apšauktas neskrupulingu niekšu, kitų liaupsinamas kaip kietakaktis realistas, išdrįsęs apibūdinti pasaulį taip, koks jis iš tikrųjų yra, Makiavelis yra vienas iš nedaugelio rašytojų, kurio veikalus noriai studijuoja ir filosofai, ir politikai.
Daugiau « Nikolas Makiavelis »
 Žanas Žakas Ruso (pranc. Jean-Jacques Rousseau g. 1712 m. birželio 28 d. Ženeva, Šveicarija – 1778 m. liepos 2 d. Ermenonvilis, Pikardija, Prancūzija) – prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas.
Garsusis filosofas Žanas Žakas Ruso gimė 1712 metais Ženevoje, Šveicarijoje. Netrukus po jo gimimo mirė jo motina, o kai Ruso suėjo dešimt metų, jo tėvas buvo ištremtas ir išvyko iš Ženevos, palikdamas sūnų. Pats Ruso išvyko iš Ženevos 1728 m., būdamas šešiolikos metų. Daug metų Ruso keliavo iš vienos vietos į kitą, dirbdamas įvairius darbus. Jis turėjo kelis meilės romanus. Su Terese Levasjė sugyveno penkis nesantuokinius vaikus. Visus penkis atidavė į prieglaudą. (Būdamas penkiasdešimt šešerių metų, jis pagaliau Teresę vedė.)
Daugiau « Žanas Žakas Ruso »
 Leonardas Oileris (vok. Leonhard Euler 1707 m. balandžio 15 d. Bazelyje – 1783 m. rugsėjo 18 d. Sankt Peterburgas, Rusija) – šveicarų matematikas bei fizikas. Oileris buvo pirmasis, panaudojęs terminą „funkcija“ apibrėžti išraišką su argumentais, y = f(x).
Leonardas Oileris, aštuoniolikto amžiaus šveicarų matematikas bei fizikas, yra vienas puikiausių ir produktyviausių visų laikų mokslininkų. Jo darbai taikomi fizikoje ir daugelyje inžinerijos sričių. Oilerio matematiniai ir techniniai nuopelnai tiesiog neįtikėtini. Jis parašė trisdešimt dvi didelės apimties knygas ir šimtus originalių straipsnių apie matematiką bei kitus mokslus. Visi jo moksliniai raštai sudaro daugiau kaip septyniasdešimt tomų! Oilerio genijus pasireiškė visose teorinės ir taikomosios matematikos srityse, jo įnašas į matematinę fiziką — milžiniškas.
Daugiau « Leonardas Oileris »
 Enrikas Fermis (it. Enrico Fermi, 1901 m. rugsėjo 29 d. Roma, Italija – 1954 m. lapkričio 28 d. Čikaga, JAV) – italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas.
Enrikas Fermis, žmogus, sukūręs pirmąjį branduolinį reaktorių, gimė 1901 metais Romoje, Italijoje. Jis buvo puikus studentas ir gavo fizikos mokslų daktaro laipsnį Pizos universitete, dar neturėdamas nė dvidešimt vienerių metų. Dvidešimt šešerių metų jis jau buvo Romos universiteto profesorius. Iki to laiko Fermis jau buvo išleidęs savo pirmąjį svarbų veikalą, kuris buvo susijęs su sudėtinga fizikos šaka, kvantine statistika. Fermis nuodugniai išdėstė statistinę teoriją, naudojamą dalelių, šiandien vadinamų fermionais, didelių sankaupų elgesiui apibūdinti. Kadangi elektronai, protonai ir neutronai — trys “statybinės medžiagos”, iš kurių susidaro materija — yra fermionai, Fermio teorija mokslui labai svarbi. Fermio apskaičiavimai įgalino mus geriau suprasti atomų branduolius, degeneravusią materiją (kuri atsiranda tam tikrų tipų žvaigždžių viduje) bei metalų savybes ir elgesį.
Daugiau « Enrikas Fermis »
 Johanas Kepleris (vok. Johannes Kepler 1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle.
Johanas Kepleris, planetų judėjimo dėsnių atradėjas, gimė 1571 metais Veil der State, Vokietijoje. Tai buvo praėjus lygiai dvidešimt aštuoneriems metams po garsiosios Koperniko knygos “Apie dangaus sferų sukimąsi” (“De revolutionibus
orbium coelestium”), kurioje jis išdėstė savo teoriją, kad planetos sukasi ne apie Žemę, o apie Saulę, išleidimo. Kepleris studijavo Tiubingeno universitete, kur 1588 m. gavo bakalauro laipsnį, po trejų metų — magistro. Daugelis to meto mokslininkų atsisakė priimti Koperniko heliocentrinę teoriją, tačiau Kepleris, Tiubingene išgirdęs protingai aiškinant heliocentrinę hipotezę, patikėjo ja.
Daugiau « Johanas Kepleris »
 Volteras (Voltaire; tikr. Fransua Mari Arujė; 1694 m. lapkričio 21 d. -1778 m. gegužės 30 d., palaidotas Paryžiaus Panteone.) – prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų.
Fransua Mari Arujė — geriau žinomas Voltero pseudonimu — buvo svarbi Prancūzijos švietimo figūra. Poetas, dramaturgas, eseistas, romanistas, apsakymų rašytojas, istorikas ir filosofas, Volteras buvo laisvamaniško liberalizmo apaštalas.
Volteras gimė 1694 metais, Paryžiuje. Jis kilo iš viduriniosios klasės, jo tėvas buvo teisininkas. Jaunystėje Volteras mokėsi jėzuitų koledže. Po to jis kurį laiką studijavo teisę, bet greitai metė. Paryžiuje jis įgijo labai išmintingo jaunuolio, gebančio protingai šmaikštauti satyrinėmis eilėmis, reputaciją. Tačiau senojo režimo Prancūzijoje toks išmintingumas galėjo būti pavojingas, ir dėl kelių savo politinių eilėraščių Volteras buvo suimtas bei įmestas į Bastiliją. Jis beveik metus praleido kalėjime, kur parašė epinę poemą “Henriadą”, vėliau laimėjusią nepaprastą pripažinimą. 1718 m., vos Volterui išėjus iš kalėjimo, Paryžiuje su didžiuliu pasisekimu buvo pastatyta jo pjesė “Edipas”. Dvidešimt ketverių metų Volteras išgarsėjo, ir likusius šešiasdešimt savo gyvenimo metų jis buvo pirmaujanti prancūzų literatūros figūra.
Daugiau « Volteras »
 Lao Dzė (kin.: Lǎozǐ; kitomis romanizacijos sistemomis: Lao tzu, Lao Tse, Laotze, Laozi) – senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininku.
Iš daugybės tūkstančių Kinijoje parašytų knygų turbūt dažniausiai verčiama į įvairias pasaulio kalbas ir skaitoma yra nedidelė knygelė, parašyta daugiau kaip prieš du tūkstančius metų ir žinoma kaip Lao Dzė, arba Dao Te Ching. Dao Te Ching (“Kelio ir jo jėgos klasika” — “Classik of the Way and its Power”) yra pagrindinis daoizmo filosofijos tekstas.
Tai subtili knyga, parašyta keistu, paslaptingu stiliumi, sukeliančiu daug interpretacijų. Pagrindinė idėja susijusi su Dao, kuris paprastai verčiams į “kelią” arba “taką”. Tačiau ši sąvoka nėra labai aiški, nes Dao Te Ching prasideda žodžiais: “Dao, apie kurį galima papasakoti, nėra amžinasis Dao; vardas, kuris gali būti pavadintas, nėra amžinasis vardas”. Vis dėlto galima teigti, kad Dao tikriausiai reiškia “gamta” arba “natūrali tvarka”. Pagal daoizmą, žmogus turi ne kovoti su Dao, bet paklusti ir bendradarbiauti su juo. Aktyvus siekimas įgyti jėgą yra kvailas ir tuščias. Dao įveikti neįmanoma; reikia stengtis taikytis prie jo. (Daoistas galėtų pasakyti, kad vanduo nesipriešindamas teka į žemiausias vietas ir pasiduoda net silpniausiai jėgai, tačiau jis nesunaikinamas, per ilgą laiką gali išplauti net kiečiausias uolas.)
Daugiau « Lao Dzė »
 Johanas Sebastianas Bachas (vok. Johann Sebastian Bach; 1685 m. kovo 21 d. Eizenachas, Saksonija-Eizenachas – 1750 m. liepos 28 d. Leipcigas, Saksonija) – vokiečių baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių.
Didysis kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas pirmasis pradėjo sėkmingai derinti Vakarų Europoje egzistavusius skirtingus nacionalinius muzikos stilius. Sujungdamas tai, kas buvo geriausia italų, prancūzų ir vokiečių muzikinėse tradicijose, jis praturtino kiekvieną jų. Nesulaukęs populiarumo būdamas gyvas, praėjus penkiasdešimčiai metų po mirties Bachas buvo beveik užmirštas. Tačiau per kitus 150 metų jo reputacija vis augo, ir šiandien jis visuotinai pripažįstamas vienu garsiausių kompozitorių.
Daugiau « Johanas Sebastianas Bachas »
|
|
