Mahometas (arab. muḥammad; apie 570 m. balandžio 20 d. Mekoje – 632 m. birželio 8 d. Medinoje) – islamo pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš pranašų, per kurį Alachas perdavė Koraną. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše Mahometas užėmė pirmąją vietą.
570 metais Mahometas gimė Mekoje, pietų Arabijoje, kuri tuo metu buvo pasaulio pakraštys, toli nuo prekybos, meno ir mokslo centrų. Šešerių metų tapęs našlaičiu, jis augo kuklioje aplinkoje. Islamo tradicija pasakoja, jog Mahometas buvo neraštingas. Jo finansinė padėtis pagerėjo, kai dvidešimt penkerių metų jis vedė turtingą našlę. Tačiau jam jau beveik sulaukus keturiasdešimties, neatrodė, jog tai ypatingas žmogus. Daugelis arabų tuo metu buvo pagonys ir tikėjo daugybe dievų. Tačiau Mekoje buvo saujelė žydų ir krikščionių; tikriausiai iš jų Mahometas pirmą kartą išgirdo apie vienintelį visagalį Dievą, valdantį visatą. Sulaukęs keturiasdešimties, Mahometas įsitikino, kad šis tikrasis Dievas (Alachas) jam kalbėjo (per arkangelą Gabrielių) ir išsirinko jį skleisti tikrąjį tikėjimą. Trejus metus Mahometas pamokslavo tik artimiems draugams bei bendrininkams.
Daugiau « Mahometas »
